Du kibirai pieno kainuoja kaip puodelis kavos – tik du eurai!

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas savo pasisakymą posėdyje pradėjo nuo žinios, kad nors žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė paskelbė, jog pieno perdirbėjai pažadėjo iki rudens nebemažinti iš ūkininkų superkamo pieno kainų, bet šiuo metu pastariesiems vėl brukamos pasirašyti sutartys, kuriose – dar mažesnės pieno kainos.

K. Andrijauskas paprašė žemės ūkio viceministro A. Ežerskio pakomentuoti, kaip ten viskas įvyko, kad perdirbėjai lyg tai davė pažadus, o atsitiko atvirkščiai.

Į pokalbį įsiterpęs ūkininkas, Savivaldybės tarybos narys Alfredas Stasys Nausėda sakė, kad į tokius ministrės pranešimus negalima nereaguoti, nes liūdna yra ne tik ūkininkams. Jis priminė tai, kokias žinutes ūkininkai gauna į savo mobiliuosius telefonus:

„Litagra“ skelbia tokią ir tokią akciją – siūlome pirkti. „Dojus“: „Žolių sėklai padarėme nuolaidas, prašome pirkti“. Reklamuojasi įvairiausios firmos, tiek prekiaujančios žemės ūkio technika, tiek chemija, trąšomis, žolių sėklomis. Penkios didžiausios pieno perdirbimo įmonės parklupdė praktiškai visą Lietuvos ekonomiką – ne tik ūkininkus, bet ir juos aptarnaujančias įmones. Trijų pagrindinių technika prekiaujančių įmonių atstovai teigia, kad pirkimas yra žymiai sumažėjęs. Mes norime Lietuvoje gyventi gerai, bet penkios įmonės ėmė ir sugriovė visus žmonių siekius. Neseniai vienos pieno perdirbimo įmonės atstovas manęs tiesiai šviesiai paklausė: „O kodėl jūs nepriskaičiuojate į pieno kainą tai, ką gaunate iš valstybės subsidijų forma?“. Tai jis davė tiesiogiai suprasti, jeigu 18-19 mln. eurų kaip pagalba buvo išmokėta pieno gamintojams, tai reiškia, kad tą dalį pieno perdirbėjai sumažins ūkininkams už superkamą pieną, taip apvogdami valstybę. Čia dabar kartu su mumis turėtų sėdėti ir pieną perdirbančių įmonių, ir technika bei trąšomis prekiaujančių firmų, ir veterinarijos įmonių atstovai, ir mokslo žmonės. Nuskriaustų yra ne 240 tūkstančių ūkininkų, kadangi kiekvienas iš jų dar 3-4 darbo vietas mieste sukuria. Atvirai šnekant tai yra diversija, kitaip negalėčiau pavadinti“.

Šalia kalbėjusiojo sėdėjęs ūkininkas patikslino, kad jie už tokius dalykus jau turėtų kalėjime sėdėti.

„Artėja pašarų gamybos metas, bet kai kas jau mąsto, kad nebereikia nei plėvelės šienainio ritiniams pirkti, nei pašarus ruošti, - teigė A. S. Nausėda. – Mes dabar keliame Lenkijos žemės ūkį. Išvažiavo ten iš Rusnės karvių banda, išvažiavo ir iš kitur... Būtų toks mano palinkėjimas – kad visiems valdininkams ir Seime sėdintiems nereikia važinėti po Tailandą ar Turkiją... Reikia nuvažiuoti į Lenkiją, pasiimti pieštuką ir viską nuo A iki Z nurašyti, kaip yra Lenkijoje. Dabar visi verkia – jeigu sumažinsime PVM pienui ar kitiems maisto produktams, prekybininkai vis tiek pakels jų kainas. Bet kodėl nepakelia Lenkijoje? Ten pieno žaliavą perka brangiau, o pieno produktai parduotuvėse yra pigesni nei Lietuvoje. Tai tokie dalykai labai liūdina“.

Repliką išsakė ir Paleičių kaimo ūkininkas Kazys Srugys: „Kreipiuosi į visus valdininkus ir Seimo narius - jeigu tas mūsų laikomas šventuoju Eligijus Masiulis papuolė, tai visi sustokite vorele ir eikite prisiduoti“.

Viceministras A. Ežerskis netikėtai prabilo prieš savo viršininkę, tiesiogiai už žemės ūkį atsakingą ministrę V. Baltraitienę: „Ne po kokiais nors patalais, o viešai pas ją atvažiavusiems Šilalės rajono ūkininkams ji pareiškė, kad nebebus remiami pieno gamintojai, laikantys iki penkių karvių. Kitiems viešojoje erdvėje pasakė, kad iki dešimties karvių nebebus remiama. Yra liūdniausi dalykai, kad tokios „naujienos“ sklinda iš pirmųjų asmenų, kurie šias žinias turėtų argumentuoti. Su liūdesiu reikia pasakyti, kad ir aš esu toje komandoje, nors visą laiką kalbu priešingai, bet mano balsas į dangų neina. Dar nepraradau vilties – lyg tai turėtų Seime įregistruoti mano parengtą supirkimo kainų santykių reguliavimo tvarką, kad superkamo pieno kaina Lietuvoje būtų 90 procentų nuo Europos Sąjungos vidurkio. Juk pieno perdirbėjų tikslas yra „iškirsti“ ir legalius kooperatyvus, ir visus tuos tarpininkus supirkėjus, kad rinkoje tie perdirbėjai liktų tik kaip viena šeimininkė. Kad nesimaišytų tie, kurie dar kartais sugeba kai ką išvežti į užsienį, kad jie galėtų iki begalybės „melžti“ ūkininkus nežiūrėdami ar pienas, ar prakaitas, ar kraujas bėga. Tokie yra jų tikslai, nes pateikė tokias fiksuotas kainas, kad jos akivaizdžiai prieštarautų Europos Sąjungos teisei, ir pasaulinėms prekybos organizacijoms, ir pan. Aš manau, kad viskas yra daroma taip, kad nebūtų pažeisti pieno perdirbėjų interesai. Aš dar nesu praradęs vilties, kad atsiras prekybininkams 15 procentų antkainio vidurkis, kad jie galėtų savo marketingo priemonėmis ir toliau žaisti savo „akcijas“.

Dar A. Ežerskis pasakojo, kaip jis, sėdėdamas prie bendro stalo su pieno perdirbėjais ir klausydamasis jų demagogijos, Ministrui Pirmininkui sakė: „Baikite pumpuoti valstybės pinigus ar europinę paramą per pieno gamintojus į perdirbėjų kišenes“.

„Kad būtumėte matę, kokia buvo žemės ūkio ministrės reakcija, kaip ji šoko prieš mane: „Ką tu čia nusišneki, kokią tu čia demagogiją varinėji?“. Tai tokie yra mano ir ministrės santykiai, - teigė viceministras. – Koks tas kelias, kuris galėtų greituoju būdu sutramdyti visą tą velniavą? Suskaičiavus visą valstybės ir Europos Sąjungos pinigų sumą, kuri buvo skirta perdirbamajai pramonei ir dabar taip lengva ranka ją nurašyti, kaip A. S. Nausėda jau sakė, yra diversija prieš valstybę. Ir apie kokį čia mes saugumą kalbame, apie kokį susiklausymą?“.

A. S. Nausėda priminė, kad ūkininkai, pirkdami traktorių ar kažkokį žemės ūkio inventorių ir gaudami paramą penkeriems metams prisiima įsipareigojimus, jog nemažins dirbamos žemės ploto, gamybos. Nacionalinė mokėjimo agentūra turėtų pareikalauti, kad ir pieno perdirbėjai įsipareigotų nustatytomis kainomis iš paramos gavėjų pirkti žaliavą ir palaikyti Lietuvos ekonomiką.

...Ūkininkai su viceministru diskutavo apie dvi valandas, bet naudos iš to jokios. Kas dar begali išgirsti pieno gamintojus ir pagelbėti jiems, jei Žemės ūkio ministerijos vadovai yra bejėgiai?

„Šilutės rajone yra registruota 7 700 ūkininkų ūkių. 2013 metais parduota 60 tūkst. tonų pieno, ūkininkai gavo 65 mln. litų pajamų. Ar nors viena sritis, kaip pavyzdžiui, turizmo, gavo tokius pinigus? Niekas tiek negavo, todėl ar galima tokią visą armiją žmonių imti ir paleisti?“, - piktinosi A. S. Nausėda.

O dar vienas ūkininkas prisiminė, kaip grįžtant iš Jonavos, kur neseniai vyko pieno gamintojų posėdis, vienas ūkininkas kito paklausė: „Bare už puodelį kavos sumokėjai du eurus. Ar būtum išgėręs du kibirus pieno, juk už tokį kiekį – 20 litrų - perdirbėjai tau irgi du eurus moka?“.