Ar tik TRATC-as kaltas dėl esamos situacijos?

2016-05-22, Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro informacija
Dabartinis TRATC-o direktorius Kęstutis Komskis.
Dabartinis TRATC-o direktorius Kęstutis Komskis.

Pastaruoju metu didelio dėmesio susilaukia Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (TRATC). Jo veikla nagrinėjama, komentuojama, remiantis ir faktais, ir konkrečiais duomenimis, ir emocijomis, ir savomis interpretacijomis. Artėjantys rinkimai į Seimą taip pat įneša savotišką atspalvį į veiklą, susijusią su TRATC-o reikalais.

Gaila, bet kartais interpretacijos ir komentarai pateikiami tendencingai, neatsižvelgiant į esamą situaciją, TRATC-o galimybes savarankiškai spręsti savo veiklos klausimus, įmonės valdybos, akcininkų, savivaldybių tarybų priimtų sprendimų vykdymo būtinumą ir t. t. Tendencingai pamirštama, kad ši įmonė yra įsteigta bendru keturių savivaldybių (Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių) susitarimu, jos veikla reglamentuojama Koncesijų sutartimis bei kitais bendru savivaldybių sutarimu priimtais ir pasirašytais dokumentais. Žinoma, šie dokumentai nėra „šventa karvė“ ir jie, atsižvelgiant į įmonės veiklą, situaciją rinkoje, numatomus vykdyti projektus, lėšas ir t. t. gali būti bendru visų savivaldybių sutarimu keičiami, bet šiandien, nuo pat įmonės įsteigimo dienos, esminiai dokumentai ir susitarimai tarp savivaldybių lieka nepakeisti ir jais tenka vadovautis.

 

TRATC-as dažnai įvardijama kaip neskaidri, neveikli, grobuoniška mokesčių mokėtojams įmonė, tačiau visa įmonės veikla, būtini pirkimai, lėšos, numatomi vykdyti projektai, etatai, atlyginimai ir kiti menkiausi sprendimai visą laiką buvo ir tebėra griežtai teikiami svarstyti valdybai (ją sudaro savivaldybių deleguoti asmenys), stebėtojų tarybai (savivaldybių merams) bei akcininkams (atstovai yra savivaldybių administracijų direktoriai). Tik remiantis šių organų, o taip pat ir savivaldybių tarybų priimtais sprendimais, buvo ir yra vykdoma įmonės veikla.

Didžiausio dėmesio kaskart vis sulaukia įmonės administravimo kaštai. Neteisingai įmonės administravimo kaštai tapatinami su darbo užmokesčio fondu. Svarstymams ir analizėms pasirenkami vaizdingi grafikai, kuriuose palyginami neadekvatūs vienas kitą neva paaiškinantys dydžiai, tačiau nesiremiama skaičiais ir tais duomenimis, kurie tik paimti kartu atspindi įmonės veikos lėšas ir rezultatus. Dar kartą norėtųsi priminti, kad įmonės administravimo sąnaudos – tai ne tik darbo užmokestis direktoriui, įmonės administratorei, finansininkei, kitiems darbuotojams, be kurių darbo įmonės veikla būtų tiesiog neįmanoma. Iš viso bendro darbuotojų skaičiaus 34 (realiai dirbančių, o ne tuščių neužpildytų etatų), administracijoje dirba 17 darbuotojų. Jų atlyginimo sąnaudos sudaro apie 14 procentų visų TRATC-o sąnaudų. Įmonės nuostolio padidėjimui tai tikrai neturi esminės reikšmės. Bendros TRATC-o sąnaudos per 2015 metus sudarė 1 mln. 889 tūkst. eurų. Administracijos darbo užmokestis kartu su „Sodros“ priskaitymais šioje sumoje sudarė 262,5 tūkst. eurų. Bendrasis įmonės nuostolis už 2015 metus -339,2 tūkst. eurų. Taigi labai aiškiai matyti, kad net ir visus metus administracijos darbuotojams nebūtų mokėtas atlyginimas, to nebūtų užtekę padengti bendrojo įmonės nuostolingo rezultato. Taigi esmė ne administracijos „milžiniškuose“ atlyginimuose.

Kad būtų aiškiau, visos TRATC-o veiklos sąnaudos – tai visų TRATC-o padalinių išlaikymo sąnaudos. Padaliniai – tai veikiantis regioninis Kaupių sąvartynas, 4 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės (ŽAKA) visose savivaldybėse, 4 stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės (DASA) visose savivaldybėse, 6 uždaryti prižiūrimi sąvartynai visose savivaldybėse ir naujai sąvartyne įrengta bioskaidžių atliekų kompostavimo aikštelė. Šių objektų eksploatavimo sąnaudos (kartu su vežėjo paslaugomis) priskiriamos prie įmonės pagrindinės veiklos sąnaudų. Taip pat TRATC-e yra dar vienas padalinys – administracija. Šio padalinio išlaikymo sąnaudos, kartu su visomis finansinėmis sąnaudomis (atidėjiniai sąvartyno uždarymui, paskolų palūkanos, lizingų sąnaudos ir kiti finansiniai įsipareigojimai), priskiriamos prie administravimo sąnaudų. Taigi pvz. 2015 metų visos TRATC-o sąnaudos buvo 1 mln. 889 tūkst. eurų (100 proc.), iš jų pagrindinės veiklos sąnaudos buvo 1 mln. 380 tūkst. Eur (73 proc.). Vežėjams iš šios sumos buvo sumokėta 829,0 tūkst. eurų. Atskirai administravimo sąnaudos sudarė 510,1 tūkst. eurų, (27 proc.). Administracijos atlyginimai su „Sodros“ įmokomis visose administravimo sąnaudose sudarė 262,5 tūkst. eurų. Kad nebūtų lyginami vien tik įmonės nuostoliai su administracijos darbo užmokesčiu, pateikiamas grafikas, kuriame akivaizdžiai matyti, kaip pasiskirsčiusios pagrindinės veiklos, administracinės sąnaudos ir kokią dalį administracinėse sąnaudose užima administracijos darbo užmokestis (žiūr 1 pav.).

Pažymėtina, kad 2015 metais administracijos darbo užmokesčio fondas išaugo dėl to, kad valdybos sprendimu buvo išmokėta vienkartinė išmoka 12,5 tūkst. eurų išėjusiam iš darbo TRATC-o direktoriui L. Leikui ir Pagėgių DASA atliekų priėmėjui, atsižvelgiant į Darbo ginčų komisijos sprendimą, neišmokėto darbo užmokesčio skirtumo 5 tūkst. eurų suma. Administracijos darbuotojams darbo užmokestis nepadidėjo, tik išaugo bendrasis vidurkis (žiūr 2 pav.).

Neturėjo įtakos ir gyventojų mokamai rinkliavai, nes nuo rinkliavos įvedimo 2012 metais rinkliavos mokestis nepadidėjo nė vienu centu. Priešingai – visi individualių namų gyventojai nemokamai buvo aprūpinti mišrių komunalinių atliekų ir rūšiavimo konteineriais. Apvažiavimo būdu surenkamos žaliosios atliekos, suteikta galimybė mokėti mažesnę rinkliavą kompostuojantiems atliekas savo individualiose valdose, taikomos kitos lengvatos. Būtent dėl to, kad nedidinant rinkliavos mokesčio gyventojams, o savivaldybėms nemokant realios atliekų sutvarkymo kainos, įmonės nuostolis ir didėja, nes kitų pajamų šaltinių, TRATC-as, kaip administravimo paslaugas teikianti įmonė, neturi.

Nuo įmonės įsteigimo pradžios dokumentai, susiję su įmonės veikla, talpinami internetinėje svetainėje. Kasmetiniai pranešimai, kuriuose plačiai nušviečiama visa įmonės veikla, taip pat prieinami tiek gyventojams, tiek tarybos nariams, tiek žurnalistams. Ketvirčiui pasibaigus, kiekvienai Tauragės regiono savivaldybei teikiami duomenys apie rinkliavos lėšas, savivaldybės atsiskaitymus, įsiskolinimus, atliekų kiekių tendencijas ir t. t. Kasmet audito įmonė tikrina visą įmonės veiklą, finansines ataskaitas, teikia pastabas, rekomendacijas, nurodo trūkumus, o su visa metine finansine atskaitomybe susipažinę TRATC-o stebėtojų tarybos ir valdybos nariai teikia tvirtinti ją akcininkams. Kiekvienos savivaldybės kontrolės ir audito skyrius taip pat gali bet kada atlikti įmonės patikrinimą ir išaiškinti visus neteisėtus veiksmus ar finansinius nusižengimus.

Didelį triukšmą metų pradžioje sukėlė trijų savivaldybių sprendimas padidinti TRATC-o įstatinį kapitalą, nors įstatinio kapitalo didinimas buvo tas kelias, kuriuo mėginta ne šiaip įmonei „duoti pinigų“, o savivaldybėms per akcijas pasididinti savo akcinio kapitalo dydį. Tarybos politikai, per keletą metų tiesiogiai susidūrę su TRATC-o veiklos ypatumais, suprantantys šios specifinės įmonės galimybes ir padėtį, palaikė šį sprendimą.

TRATC-as yra savivaldybių įmonė, o ne privataus kapitalo individuali įmonė, ir TRATC-ą reorganizavus į viešąją įstaigą, pelno savaime tikrai neatsiras. TRATC-as jau nuo 2013 metų pelno neturėjo. Savivaldybių finansiniai įsipareigojimai, prisidedant prie numatomų vykdyti tęstinių projektų, taip pat labai svarbūs, nes TRATC-as savo lėšų neturi, o imamos banko paskolos įtraukiamos į rinkliavos mokestį. Ekonomiškai pagrįsta 1 tonos sutvarkymo kaina, nors kasmet ir teikiama savivaldybėms peržiūrėti, nebuvo naujai patvirtinama. 2015 metais faktiškai suskaičiuota 1 tonos sutvarkymo kaina yra 84,90 euro, o už priimtų sutvarkyti atliekų kiekius savivaldybė sumoka po 64,87 euro už toną. Tačiau ne TRATC-as nusprendžia didinti rinkliavą ar ne, TRATC-as tik teikia ekonomiškai pagrįstus skaičiavimus. Beje, visiems rinkliavos mokėtojams reikėtų priminti, kad visos surinktos už rinkliavą įmokos yra savivaldybių nuosavybė, t. y. lėšos, surinktos pagal TRATC-o išrašytus mokėjimo pranešimus, pervedamos į savivaldybių sąskaitas, iš kurių savivaldybės TRATC-ui moka tik nustatytą kainą už kiekvieną atvežtą sutvarkyti komunalinių atliekų toną.

Savivaldybių taryba yra atstovaujantis gyventojų interesus organas ir tik ji nusprendžia, didinti rinkliavą ar ne, tik taryba tvirtina tarifus, lengvatas, įkainius. Savivaldybės sprendžia klausimą ir dėl savivaldybių įmonių reorganizavimo, likvidavimo. Tačiau tokiu atveju reikia numatyti ir įvertinti, kaip savivaldybės dalintųsi ES paramos lėšomis (bendrai investicijos sudaro apie 15,5 mln. eurų) įsigytą turtą ir pastatytus objektus, kas eksploatuotų regioninį sąvartyną? Ir iš kokių lėšų savivaldybės atsiskaitytų su kreditoriais? Taigi ar ne politinis atspalvis – būsimi Seimo rinkimai ir atskirų politikų taškų sau rinkimas  - lemia įvairius negatyvius pasisakymus? Tačiau tik visų keturių savivaldybių tarybos kolegialiai nuspręs ir patvirtins būtinus sprendimus.

Užs. Nr. 2016-05/20-1


Foto galerija

1 pav.2 pav.

Straipsnio komentarai

Na2016-05-24
viskas tiksliai ir korekt isaiskinta, nemanau kad dar atsirastu mananciu jog ju paciu siuksles imone veztu pusvelciui,nes ten dirbanntys zmones turi uzsidirbti atlyginima. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
As to ..2016-05-22
Uzsakomieji straipsniai ir yra tam uzsakomieji, kad uz juos uzsakytojas pats sumoka is savo imones lesu. Mokesciu moketoju pinigai keliauja kitur - ne paprastiems gyventojams spresti kur. Geriau psiklausk e.masiulio, tas tikrai zino kur :) ir nepamirsk savu suzymeti, o tai koks lanzbergis, reikalui prispyrus, nezinos kam grazinti. Ane va, masiulis tai nezinojo kam, namuose laike :) Ir dar. Kaip jau bebutu, bet Lietuva rasosi is didziosios L, skirtingai nei rachstinstenai ir visi kiti vaivorykstininkai, gyvenantys musu tevonijoje... Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2016-05-22
Komskis, Leikus ne lietuviškai skambančios pavardės. Ar turi leidimus gyventi lietuvoje? Kažin kaip čia turėtų mokesčių mokėtojai suprasti tokius straipsnius kai tai yra užsakomieji straipsniai ty paruošti už mokesčių mokėtojų pinigus, bet mokesčių mokėtojams to neprašant. Kažin kaip atsispindi tokios išlaidos buhalterijoje - turbūt prie grafos vaivorykštininkystės plėtrai? Įdomu kurie piarėliai ruošė rašliavėles? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?