Šilutės rajono ūkininkų gyvulius puola išbadėję vilkai

Kiekvieną vakarą gyvuliai darosi neramūs

Į lietuvių folklorą stipriai įaugęs vilkas pilkas pastaruoju metu tapo didžiausiu Stubrių kaimo ūkininkų Laimos Žemgulienės ir Rolando Berneckio siaubūnu.

Pirmiausia keturkojai neprašyti „viešėjo“ L. Žemgulienės ūkyje. „Netoli namų ganosi karvės su veršeliais. Su jomis ir avys. Prieš dvi savaites iš po nakties pasigedau trijų jauniklių. Ieškojome jų, bet neradome. Paskui dingo motininė avis, vėliau ir keturi jaunikliai. Jauniklių kūnų neradome. Tik radę avies kūną supratome, kad tai - vilko darbas“, - pasakojo ūkininkė. Ji teigė, kad dabar beveik kasdien, nuo 11 vakaro iki 2 valandos nakties, karvės pasidaro neramios - jos savo veršelius suvaro į vidurį, o pačios sustoja iš šonų, laksto, baubia. Tada L. Žemgulienė su šeima skuba tikrinti, kas darosi ganyklose, šviečia žibintais, sukelia triukšmo. Kartą bešviečiant žibintu, suspindėjo kažkieno akys, o kieno jos buvo, moteriai iki šiol nėra aišku.

Kiek plėšrūnai padarė žalos ūkiui, Laimutė neskaičiavo ir jos neprašys padengti Šilutės rajono savivaldybės. „Dabar juokaujame su kaimynu. Kartą jis man sako: „Anksčiau gyvulius aukodavo Dievams, o tu juos aukoji vilkams“. O aš jam sakiau, kad dabar juos atsiųsiu į jo ūkį, kad ir jis galėtų savo auką atiduoti“, - kalbėjo moteris.

Žalos padengti neprašys

Šeštadienio rytą papjautus savo augintinius rado ir jos kaimynas R. Berneckis. Neteko jis dviejų avių ir trijų jauniklių. Žalos jis tiksliai neskaičiavo, bet mano, kad ji būtų apie du šimtai eurų. Gyvūnai nedrausti. Avininkyste jis užsiima visiškai neseniai ir jo šeimai tai didelė netektis. Dėl to labiausiai pergyvena žmona, ji labiausiai į tai sureagavo. „Seniūnas siūlė tvarkyti dokumentus, kad būtų padengta žala. Tačiau paskaičiavome, kad daugiau prarasime, jei išsiprašinėsime abu su žmona iš darbų.  O dar gali būti ir taip, kad jiems sutvarkyti vienos dienos neužteks. Baisi dabar biurokratija“, - kalbėjo R. Berneckis. Jis teigė, kad avys ganėsi šalia kiemo ir buvo aptvertos dvigubu elektriniu piemeniu. Dažnai jas suvarydavo į ūkinį pastatą. Tačiau to nepadarė penktadienio vakarą. Ūkininkas vis ieško būdų kaip apsisaugoti nuo plėšrūnų. Baiminamasi, kad nekviesti svečiai gali vėl sugrįžti į ūkį.

„Netrukus veršiuosis karvės. Jas su veršiukais taip pat teks varyti į laukus. Bijome, kad ir jų neapdraskytų. Sekmadienio vakarą stebėjome pamiškę pro žiūronus. Matėme, kad keturkojai drąsūs ir jie buvo sugrįžę, nors šeštadienio pavakarę buvo atvykę medžiotojai ir šaudė, bandė juos išbaidyti“, - dėstė R. Berneckis. Jis turi ir paauglę dukrą, kuri jau dabar pergyvena, kaip reikės eiti namo iš mokyklos žiemą, jei plėšrūnų niekas nenaikins.

Įstatymai saugo vilkus

Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis yra medžiotojas. Jis spėja, kad miško sanitarai galėjo į Stubrius ateiti iš Meškinės miško. Vilkai per naktį gali nueiti daug kilometrų. Šiandien jie čia, o ryt gali būti ir Jurbarko rajone. Papjauti gyvuliai – neabejoju, kad tai vilkų darbas. Nors tai galėjo padaryti ir dideli sulaukėję šunys. Bet jų nesu matęs jau kelerius metus. Neseniai Tauragės medžiotojai mūsų apylinkėse yra pastebėję keletą vilkų“, - sakė seniūnas.

Nutikus panašioms nelaimėms gyventojai turi kreiptis į seniūną, kuris ir papasakos, ką gali padaryti žmogus, norintis, kad jam būtų atlyginta laukinių gyvūnų padaryta žala.

Teritoriją, kurioje buvo sudraskytos R. Berneckio avys, stebi Tauragės medžiotojų ir žvejų klubo „Juna“ medžiotojai. Jų vadovas Antanas Zabulskis įsitikinęs, kad Stubrių ūkininkų avis išpjovė vilkai. Jis darže rado jų pėdas, kurios tai patvirtina. Pasak klubo vadovo, jis pats tose teritorijose matė vieną plėšrūnų porą. Spėja, kad jie čia atkeliavo nuo Vainuto pusės. A. Zabulskis sako, kad prie Stubrių laukinių šunų dabar nėra. Jų net trylika buvo pastebėję prieš trejus metus.

Medžiotojo duomenimis, suaugęs vilkas gali suėsti apie septynis kilogramus mėsos. „Jaunikliai paaugs. Tikėtina, kad gyvulių puldinėjimai padažnės. Įstatymas leidžia dabar juos tik baidyti, o šaudyti negalima. Gerai dabar vilkai gyvena – minta aviena, veršiena. Tik lapkričio mėnesį juos bus galima šaudyti. Per daug jų jau prisiveisė. Įstatymai gina ne žmones, o vilkus“, - aiškino A. Zabulskis. Jis tvirtino, kad medžiotojai dabar vilkų aplankytas vietas stebi kiekvieną vakarą, budi. „Nieko daugiau negalime padėti. Pašaudome, pabaidome. Bet kiek čia budėsi... Jie ėda viską, kas juda, kas gyva“, - tęsė A. Zabulskis. Jo duomenimis, vilkas žmogų gali užpulti tik tuo atveju, jei yra perbadėjęs arba serga pasiutlige.

Taigi, nieko naujo, įstatymai vėl gina šiuo atveju ne ūkininkus, o plėšrūnus, kurie kelia pavojų jų gyvuliams, kuriuos augina ir iš to gyvena.