Nuo ubagystės pabėgo, o aristokratais taip ir netapo. Vaje vaje...

2016-05-20, Simonas NORBUTAS
„Šilutės trolio
„Šilutės trolio" nuotraukos montažas

Mylimiausias plaukikas

„Masonų... Atsiprašau! Rotary klubo nariu tapęs Budraitis tampa jau beveik mitologine Šilutės politinio peizažo figūra. Be jo tampa neįsivaizduojamas joks politinis (arba politizuotas) renginys. Kur Marijus žaviai plaukioja it ta žuvis ožka, (ne)pakliūdamas į politinių įtakų tinklus. Nes jis žino, kur plaukti. O kai žino, tai visi vėjai jam palankūs“, - taip Marijų Budraitį praėjusį penktadienį H. Šojaus dvare vykusiame renginyje „Pamario ožkos“ lipšniai pagyrė Sigitas Šeputis. Ir simboliškai nurodydamas Marijui teisingą plaukimo kryptį įteikė mūsų herojui suvenyrą - kurėną.

Nemirtingieji

„Pamario ožka“ yra jau dešimt metų iš eilės Šilutės politikams rengiamas šou-apdovanojimai. Panašus į „Auksinius svogūnus“, rodomus per LNK. Tik skirtumas tas, kad LNK transliuoja šį renginį viešai, o štai Šilutės „elitas“ savąjį švenčia už uždarų durų. O ir patekti čia gali tik išrinktieji, su vardiniais pakvietimais.
Žinoma, vėliau visi, prisiliesti prie mūsų krašto nemirtingųjų pokylio akimirkų trokštantieji, gali tai padaryti žiūrėdami renginio įrašą per Šilutės TV. Tiesa, viskas filmuota iš vištos skrydžio. Bet statiškai. Lyg ta višta (kamera) būtų užstrigusi kokiam medžiotojų bokštely. Bet apie medžiotojus ir jų aukas - vėliau.

Ubago skundas

Tiesa, nors renginys uždaras, tačiau atsiranda ir norinčiųjų į jį patekti. Štai į mūsų redakciją kreipėsi pilietis X. Tai pusamžis vyras, šiuo metu gyvenantis iš socialinių pašalpų ir nepanorėjęs viešinti savo vardo, nes bijąs, kad už atvirumą galįs nukentėti. Taigi, pilietis X pasakojo, kaip praėjusį penktadienį, drauge su kitais likimo bendrais, dirbo savo „viešuosius darbus“ Hugo Šojaus konferencijų salėje: nešiojo ten stalus, kėdes, butelius, sklidinus alkoholio, ir dar visokį „turtą“. Būtent toje salėje ir buvo ruošiamasi „Pamario ožkų“ renginiui. O mūsų anonimas ten buvo atsiųstas iš Socialinės paramos skyriaus „atidirbinėti valandų“. Ir štai nusiplūkęs jis žmogiškai, naiviai paklausė savo darbų vadovo, ar galėsiąs būti tame renginyje. Ir jam buvo atšauta tiesiai šviesiai: ne ubagams. Čia rinksis tiktai rajono „galvos“. 
Galvos tai galvos. Bet tu nenusimink, mūsų mažasis žmogau, ubago vargus kęsdamas ir turtuolių panieką patirdamas. Tuoj mes tave paguosime.

Ubago paguoda

Tai štai, pilieti X, nors mes tavo skurdo panaikinti negalime, bet turime tau gerų žinių. Ar tu žinai, kad politiko apibrėžimas yra toks: „Tai ubagas, gyvenantis iš mokesčių mokėtojų pinigų“? Tai štai. Gyvena tas politikas ir iš tavęs, mažasis pilieti X, ir iš mūsų. Tik va - niekaip tas politikas nesupranta, kad tai įpareigoja jį palaikyti viešąjį gėrį, kam jis konkrečiai ir išrinktas. Tad jei jau jis verčia tave, mažasis pilieti ubage X, dirbti jo privačiam uždaram vakarėliui, turėtų mums ir tau atsakyti - už kieno pinigus?
Jei už savo privačius, iš verslo ar kokios kitos veiklos uždirbtus - tebūnie. Ypač jei tau, kaip samdiniui, sumoka. Bet jei už mūsų? Ir dar išnaudodamas tave, pilieti X, ubage? O dar ir dešrų, žuvų bei šnabės prisipirkdamas, nuo kurių stalai lūžta? Tuomet labai negerai. Nes tavo pašalpos, pilieti X, mokamos iš mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigų, yra ne kas kita, kaip padėjimas tau sunkią valandą, tikintis mums, davėjams, teisingo atlygio. O dažnai tas atlygis - viešieji darbai: šiukšlių rinkimas miškuose ir pakelėse, miestų, kaimų tvarkymas ir kiti visuomeninį gėrį kuriantys darbai. Bet štai, jei jau tau reikia dirbti viešų politikų uždaram vakarėliui, darytam už tavo ir mano viešus pinigus - tuomet galai nesueina.
Ai, gal jau palikime šituos viešų ir privačių interesų brūzgynus ir mėgaukimės toliau per Budraičio TV rodomais Šilutės „elito“ pokylio „Pamario ožka“ vaizdais.

Medžiotojų balius

Taigi, kol mes klausėmės to ubago, nepatekusio į „Pamario ožkas“ pilietinio skundo, renginys ėjo kaip ėjęs. Marijus ir toliau žarstė savo medinio humoro perlus. Politinė publika rijo užkandėlę, užgerdama šnabe ir plačiai liaudiškai kvatodama.
Beje, Budraitis renginį pradėjo pakviesdamas „dvarininkais“ apsirėdžiusius Šilutės teatro aktorius Vygantą ir Almą. Jie politikams neva turėjo priminti, kad šie ne tik sėdi Šojaus dvare, bet ir patys yra kilmingi naujųjų laikų dvarininkai. Tik va, konferancje pamiršo paminėti, kad sėdi tai jie visi buvusiose Hugo Šojaus dvaro arklidėse...
Bet koks galų gale skirtumas. Budraičio renginių scenarijai logika, išbaigta idėja ir skoniu gi niekada nepasižymėjo. Kai renginį pavadini žvejų nemėgstamos žuvies - ožkos - pavadinimu, bet dovanoji politikams lapių, kiaunių, usūrinių šunų ir sabalo kailius, o stalus, sustumdytus pasieniais, nukrauni pirtelės užkandžiais iš kiaulienos/vištienos/jautienos, kalbėt jau reikia ne apie dvarininkų aristokratų tradicijas arba skonį, o vien apie pamario krašto „elito“ silpnybę įvairių rūšių mėsai. Bei, žinoma, medžioklei...

Mylimas dvaro durininkas

Šiaip tai visokie „Auksiniai svogūnai“ ir į juos panašūs renginiai, kur neva viešai šaipomasi iš politikų, yra sukurti dėl labai pragmatiško politinio tikslo. Surenki viešai politikus ir valandą kitą viešai iš jų neva „tyčiojies“, traukdamas per dantį jų durnus posakius, durnus darbus, dar durnesnes jų aferas. Šiaip jau dėl ko juos reikėtų mesti iš Seimo ar sodinti už grotų, tampa valandos trukmės liaudies pramoga. Žmonės jaučiasi tada protingesni už savo valdžią, o ši slapta džiaugiasi, kad liaudis tik juokiasi iš jų, o ne kapoja jiems galvas. Taip liaudis apmulkinama, bet gauna malonumą. O valdžia lieka nenubausta. Ir gauna dar didesnį malonumą. Žodžiu, visi gauna savo malonumus. Tik vieni grįžta ir toliau skursti, o kiti - ir toliau lobti.
O štai vietinei pamario valdžiai, kitaip nei Vilniuje esančiai, išvis nieko bijoti nereikia. Jie sau ramiausiai užsidaro, pasilinksmina, papuotauja. Juos savo sausais anekdotais paglosto jų mylimas dvaro durininkas, „žinantis kur plaukti ir iš kur geriausi vėjai pučia“, o ištikima vietinė spauda tai užfiksuoja „elitiniame“, tik „elitui“ skirtame leidinyje... Ir visi laimingi išsiskirto.

P. S. arba kaip pilietis X atranda dvasinę ramybę

„O kur liaudies malonumas?!“,- klausia jau įširdęs mūsų pilietis ubagas X. Bet, kaip įprasta nuolankiam lietuviui, greit nurimsta. Ai, tiek jau to, numoja jis ranka ir toliau eina „atidirbinėti“ viešuosius darbus, užnešdamas į penktą aukštą kokiam valdininkui jo asmeninę minkštą sofą. Po sunkios misijos pilietis grįžta į namus ir žiūrėdamas LNK malšina savo nuoskaudas pigiu pašalpiniu alumi, pamažu atrasdamas dvasinę ramybę. O tuo metu mūsų minėtas valdininkas įsitaiso ant mūsų taip pat minėtos sofos ir per Budraičio TV dar kartą išgyvena jaudinančias kaimo valdžios akimirkas.


Straipsnio komentarai

Fanas2016-05-20
Jei politikai žinotų Budraičio TV žiūrimumo statistiką, daugiau po 300 Eur nemokėtų. Abejojau ar vykti i laivų paradą. Bet kai perskaiciau, kas renginio vedėjas tai greit apsisprendžiau Komentaras patinka Komentaras nepatinka
tiesa2016-05-20
Budraitis - Minedas Nr. 2 Komentaras patinka Komentaras nepatinka
tiesa2016-05-20
kad ir per budos siena, bet suo butu jau ramus. Taciau zinant Budraicio smegenu turi (kuris lygus gaidziukio smegenims) jis isivaizduos kad jis yra važna persona reklamuojanti adidas trenigus eteriu metu Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Silutiskis2016-05-20
Geras straipsnis... bet vel gi, bandymas ispirt suniui y sikna per budos siena... Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2016-05-20
keisti linksniavimai tarsi kvepėtų vaivorykštinių kovotojų klubelių psichodramomis. tai jeigu jau taip linksniuojate tą kodėl nepalinksniuojate to operatoriaus kypso kur kartu? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
tv2016-05-20
trumpai: budraitis - kaimo veliava konkreti. kaip sako: is kaimo zmogu isvaryt gali, bet va kaima is zmogaus NEKAIP. KAIMIETIS BUDRAITIS ir visi tai zino Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Daiva2016-05-20
(Ne)šmaikštu. O galėjo būti. Komentaras patinka Komentaras nepatinka