Diagnozė šokiruoja: kai kurie žmonės net neįtaria, kad serga hepatitu C. Kaip juo užsikrečiama?

2016-05-21, ji24.lt, 15min.lt
Shutterstock nuotr. / Kepenys.
Shutterstock nuotr. / Kepenys.

Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 40–50 naujų ūminio hepatito C atvejų. Tačiau manoma, kad oficiali šios ligos statistika – tik ledkalnio viršūnė. Gydytojai ragina suklusti ir atkreipti dėmesį į klastingojo hepatito C simptomus ir profilaktinę patikrą, galinčią apsaugoti nuo komplikacijų.

Dažniausiai liga nustatoma atsitiktinai

Virusinis hepatitas C – tai hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas. Nenustatyta ir negydoma virusinė infekcija metų metus tyliai ardo kepenų ląsteles, kol išryškėja kepenų funkcijos nepakankamumas, cirozė ar kepenų ląstelių vėžys. Per vėlai nustačius pavojingą infekciją, ligonį gali išgelbėti nebent kepenų persodinimas.

„Užsikrėtus jauname amžiuje, kepenų pažeidimas progresuoja lėčiau ir kepenų cirozė gali susiformuoti per 30–40 metų, o vyresniame amžiuje – per 10–20 metų. Dažnai ligoniai yra užsikrėtę seniau – iki 1993 metų, kai hepatito C virusas dar nebuvo aprašytas ir nebuvo galimybės jį aptikti. Tuomet dėl šios infekcijos kraujas nebuvo tiriamas“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja infektologė, Vilniaus universiteto docentė medicinos mokslų dr. Ligita Jančorienė.

Pasak docentės, lėtinis kepenų uždegimas dažniausiai nustatomas atsitiktinai, atliekant profilaktinius tyrimus, pastebėjus pakitusius kepenų rodiklius. Hepatitui C, priešingai nei sergant hepatitu B, kelią užkirsti sunku, nes nėra sukurta vakcinos. Profilaktiškai dėl hepatito C viruso infekcijos tirti visus šalies gyventojus būtų neekonomiška, nes visuomenėje šios infekcijos paplitimas siekia tik apie 2–2,5 proc.

Taigi tirti reikėtų atitinkamų rizikos grupių žmones, nustatyti užsikrėtusiuosius ir juos efektyviai gydyti. Tada galima būtų apsaugoti ir aplinkinius – taikyti nespecifines profilaktikos priemones, saugotis kontakto per kraują.

Sergantieji neįtaria apie ligą

Infektologės teigimu, sergantis hepatitu C žmogus dažnai net neįtaria apie ligą, ilgai nerodančią aiškių ženklų. Dažnai pacientus nustebina diagnozė, jiems sunku patikėti, kad sirgdami tokia liga nejautė jokių simptomų.

„Ne veltui virusas pramintas „tyliuoju žudiku“, – pabrėžė doc.L. Jančorienė. Užsikrėtęs žmogus gali sirgti nebylia lėtinio hepatito C forma ir nejausti jokių specifinių simptomų kelerius ar net dešimt, penkiolika metų, tačiau kepenų pažeidimas progresuoja.

Ši liga išsiskiria tuo, kad užsikrėtus ūminio kepenų uždegimo simptomai maždaug po 6–8 savaičių pasireiškia ne visiems. Tik 25–35 proc. užsikrėtusiųjų suserga simptomine ir tik 15–20 proc. – geltine ligos forma, kurios pagrindinis požymis – odos pageltimas. Kitiems gali nepasireikšti jokie simptomai. Bet, praėjus 10–20 metų, paaiškėja, kad žmogus serga lėtiniu hepatitu. Juo gali sirgti net 40 metų. Per tą laiką kepenys surandėja (vystosi kepenų cirozė), galiausiai gali išsivystyti kepenų ląstelių vėžys.

Užsikrėtusieji dažnai ilgai nesikreipia į gydytoją, nes rimtai nevertina bendro silpnumo, kurį sieja su amžiumi, nuovargiu darbe, patiriamu stresu. Atsiradus, atrodo, įprastiems simptomams, kuriuos jaučia dauguma aktyvių žmonių – nuovargį, silpnumą, blogą apetitą, dažną nuotaikų kaitą – liga jau būna pažengusi. Odos ir akių pageltimas, šlapimo patamsėjimas taip pat yra hepatito C požymiai.

Infekcijos rizikos veiksniai

Hepatitu C dažniausiai užsikrečiama per kraują ir organizmo skysčius – tiesioginio kontakto metu per pažeistą odą arba gleivinę, dažniausiai per užkrėstas adatas vartojant injekcinius narkotikus, darant tatuiruotes, veriant auskarus, perpilant kraują ar jo produktus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi, manikiūro, pedikiūro reikmenimis. Retais atvejais virusą motina gali perduoti kūdikiui, dažniau – jei motina yra užsikrėtusi dar ir ŽIV.

Hepatitu C galima užsikrėsti ir lytiškai santykiaujant su sergančiu asmeniu, tačiau seksualiniu keliu ši infekcija perduodama retai. Didesnė rizika susirgti yra asmenims, kuriems iki 1993 m. buvo perpiltas kraujas, atlikta chirurginė arba Cezario pjūvio operacija. Kadangi virusas buvo aprašytas tik 1989 m., o Lietuvoje galimybė jį nustatyti atsirado tik 1993 m., pradėjus tirti kraujo donorus paaiškėjo, kad maždaug 83 proc. Vilniaus kraujo centro plazmos donorų buvo užsikrėtę hepatito C virusu. Šiuo metu didžiausią užsikrėtusiųjų grupę sudaro žmonės, kuriems iki 1993 m. buvo perpiltas kraujas arba plazma, arba jie patys iki 1993 m. buvo plazmos donorai. Dažnai tai 50–70 metų žmonės.

Virusą įveikia naujos kartos vaistai

Iki 2015-ųjų hepatito C viruso sukelto lėtinio kepenų uždegimo gydymas buvo ilgas ir nepakankamai efektyvus. Visiškai išgydyti pavykdavo apie 40–50 proc. ligonių. Dabar tikimasi išgydyti iki 98–100 proc. pirmojo genotipo infekcija užsikrėtusių pacientų, kurių kepenų randėjimas (fibrozė) yra 3–4 stadijos.

„Jau pradėjome naudoti neseniai įregistruotą naują, tiesiogiai virusą veikiančių antivirusinių vaistų derinį. Nuo 2015-ųjų spalio pabaigos įsigaliojo minėtų vaistų kompensavimo patvirtinimas. Toks valstybės sprendimas iš tiesų atvėrė naujas gydymo galimybes pažengusia kepenų liga sergantiems pacientams. Taigi pasveikusiųjų nuo hepatito C viruso infekcijos gerokai padaugės, ir ši problema ilgainiui turėtų mažėti“, – viliasi doc. Ligita Jančorienė.

Infektologė ragina žmones būti aktyvesnius ir išsitirti, kol dar nevėlu. Geriau pasitikrinti ne vieną kartą ir gauti neigiamą atsakymą, nei gyventi progresuojant hepatitui C ir kreiptis į gydytoją prasidėjus pavojingoms ar net mirtinoms komplikacijoms.

Šaltinis: 15min.lt 


Straipsnio komentarai

..2016-05-21
Jančorienė ne lietuviška pavardė. Ar turi leidimą gyventi lietuvoje ir šundaktariestintis rašinėliuose? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?