Gatvės liūdesio diena Šilutėje

Duokim garo!

Tik prie „Eksos“ ir vaistinės esančiame parkelyje grojo vietinis bardas Adas Nausėda, kurį vėliau pakeitė triukšmingą polką mėgstantys Šilutės neįgaliųjų draugijos saviveiklininkai. Mačiau ir guviai šokančių senjorų. „Et, kad mes, jauni, tiek parako turėtumėme!“,- su pavydu nužvelgiau pagyvenusius, energija trykštančius senolius, ir patraukiau toliau muzikos ieškoti.

Atsitiktiniai rokeriai

Prie Pegaso knygyno, „Infoteko“ pašonėje, grojo liūdni, jauni ir gražūs vaikinai. Jų grupė, pasivadinusi „Random“ (tai reiškia - atsitiktinai, padaryta kaip papuola), grojo itin profesionaliai ir susilaukė roko muziką mėgstančių praeivių dėmesio. Tiesa, nesuprantu, kodėl grupės branduolys kaskart palikdavo vargšą būgnininką vieną, o patys bėgdavo už kampo. Parūkyti ar turi problemų su šlapimo pūsle, o gal jiems viskas „ „Random“? O tuo metu sutrikę klausytojai žiūrėdavo į dėmesį bergždžiai bandantį išlaikyti būgnininką, ir nusivylę, greit nueidavo.

O dabar - reklama!

Toliau, kitapus gatvės (prie „Iki“ prekybos centro) muzikavo Vyganto Stoškaus suburti dainorėliai. Tiksliau, ne tiek muzikavo, kiek darė ilgas pauzes, palikdami sceną tuštut tuštutėlę ir užleidę vietą iš kolonėlių plyšaujantiems radijo hitams. Žinoma, nuobodu nebuvo, nes galėjai pasiskaityti V. Stoškaus Rusnės kantri festivalį reklamuojančius plakatus. Tiesa, ką tai turi bendra su antikomercinės idėjos gatvės muzikos švente, nesupratau. Bet paliko įspūdį pats Vygantas Stoškus, šalia scenos intensyviai maigantis mobilų telefoną. Suprantu tave, Vygantai, - vis tas verslas, reklama, reikalai...

Nuoširdūs vaikučiai             

Toliau, einant iki pat Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios, nei jokių muzikos garsų, nei muzikantų neaptikau, o jau iki laidotuvių namų eiti nesiryžau... Tad, nuliūdęs grįžau atgal. Laimei, prie senojo Šilutės muziejaus atradau grupelę jaunų gitaras brazginančių ir žvaliai dainas traukiančių merginų. Giedri, žvalūs ir besišypsantys veidai. Nuoširdus dainavimas. Pasirodo - iš Juknaičių pagrindinės mokyklos.

Kur tu, Šilute?

Štai ir visa šventė. Pustuštis miestas su trimis muzikantų grupelėmis.

Tiesa, per visas tas tris valandas, o ir iki šiol, neapleidžia klausimas: kur dingo likę mūsų muzikantai ir dainininkai? Kur Gražvydo Railos trimitai, Žydrės Adomaitienės ir Liudos Kašėtienės duetas, choras „Vox Libri“, Gražinos Liaudanskienės choristės ir Reginos Jokubaitytės „Verdainė“, kur, galop, mūsų vienas talentingiausių krašto vokalistų Valdas Lacko? Kur visi kiti, kurių nepaminėjau? Juk gabių muzikuojančių žmonių pas mus, regis, netrūksta.

Tad ar ne smagu kitąmet būtų matyti nuo muzikos garsų dūzgiantį, gyvą ir muzikantų pilną miestą?

P.S. Dėl objektyvių priežasčių šventėje išbuvau tik 3 valandas, o ir likusio miesto neapėjau. Jei ten kas vyko ir to nepamačiau - atleiskit.