Muziejų naktis: apie šilutiškių meilę Napoleonui, rožiniam šampanui ir nacių budeliams

2016-05-26, Simonas Norbutas
Renginio akimirkos. Šilutės H. Šojaus muziejaus nuotraukos.
Renginio akimirkos. Šilutės H. Šojaus muziejaus nuotraukos.

Gegužės 21 d. Šilutėje vyko jau tradiciniai muziejaus naktų renginiai. Šilutės muziejus ir jo filialai Macikuose bei Švėkšnoje siūlė kuklią, bet įvairią programą: nuo jaunimo mėgstamo protmūšio, parodų ar klasikinio džiazo iki Macikų lageryje organizuojamų foto seansų su autentiškomis nacių ir sovietų uniformomis.

Napoleonas ir Kim Kardashian

Kadangi visokių protmūšių tiesiog negaliu pakęsti (kodėl, paaiškinsiu vėliau), tai muziejų naktį pradėjau nuo  XIX a. grafikos darbų parodos „Napoleonas užkariauja Prūsiją 1806-1813“ Hugo Šojaus dvare atidarymo. Muziejaus direktorė Roza Šikšnienė detaliai, eidama nuo vienos graviūros prie kitos, pasakojo, kas vaizduojama tose autentiškose istorinėse iliustracijose. Čia buvo galima išvysti dokumentinį legendinių įvykių įamžinimą: nuo Prūsijos karalienės Luizės susitikimo su prancūzų imperatoriumi Napoleonu iki to paties Napoleono ir Rusijos imperatoriaus Aleksandro taikos sutarties Tilžėje. Taip pat buvo proga pasimėgauti pačios karalienės Luizės, to meto gražuolės, atvaizdais. Ne tik gražuolės, anot R. Šikšnienės, bet ir didžios išminties, neeilinės drąsos, visų žmonių gerbiamos bei mylimos valdovės.

Mano nuomone, Luizė buvo savotiškas XIX a. Kim Kardashian ir Dalios Grybauskaitės derinys.

Negailestinga istorija

Per tokius renginius, kur skiriamas didelis dėmesys visokiems istorija tapusiems karvedžiams, despotams ir valdžios ištroškusiems maniakams kaip Napoleonas ir Aleksandras, man visada darosi nejauku ir aš tiesiog instinktyviai imu žvalgytis aplink. Istorijų imu ieškoti gyvuose žmonėse, jų akyse, aprangoje, gestuose, eisenoje. Taip ir šįkart. Ir atradau vieną labai įdomų dalyką. Pastebėjau, kad muziejaus atstovė spaudai Gerda B. bei muziejaus dailininkė Gabrielė B. yra kur kas didesnės gražuolės už pačią karalienę Luizę. Ir bandžiau tą savo atradimą įamžinti ateities kartoms, bet netikėtai išsikrovė fotoaparato baterija. Taigi, istorija mums, mirtingiesiems, nėra teisinga, padariau antrą išvadą. Ir nuėjau klausytis džiazo.

Džiazas su šampano purslais

Džiazo vakaras Šojaus dvare buvo išties žavus: ant pianino jaukiai plazdėjo žvakių liepsnos, o prancūziškus šansonus bei klasikinius džiazo kūrinius atliko skulptūriško grožio vokalistė Rasa Serra. Dainas dramatiška poezija papildė aktorė Eglė Miškinytė. O šioms pianinu akomponavo Marijus Kučikas, vėliau šampano kamščiu vos neišmušęs H. Šojaus dvaro lubų. Nesijaudinkit, joks balius po to nevyko ir dvaras nebuvo siaubiamas. Tiesiog koncertas turėjo teatralinių elementų su rožinio šampano purslais.

Meilė naciams arba kodėl aš negaliu pakęsti protmūšių

Ar pastebėjote, kad kuo pasaulyje daugiau visokių kryžiažodžių ir protmūšių, tuo mažiau paties proto?

O ypač - jautraus istorinio proto. Tuo įsitikinau jau po muziejaus naktų. Kitą rytą įsijungiau facebook‘ą ir peržiūrėjau ten publikuotas nuotraukas iš Macikų lageryje-muziejuje vykusių muziejaus naktų renginių. Ir pamačiau linksmai su nacių ir sovietų budelių uniformomis pozuojančius žmones. Lyg kokiam Disneilende. O tokią pramogą sugalvojo ne kas kita, o patys muziejininkai. Kažkodėl nusprendę, jog „pasimatuoti ir nusifotografuoti su autentiškomis  1946-1955 m. sovietų ir nacių karininkų uniformomis yra edukacinis veiksmas. Kur jūs, po velnių, matote edukaciją? Ar tame, kad žmonės šias foto patalpins į savo facebook‘o profilius, o vėliau jų draugai spaus „Patinka“, laidydami idiotiškus komentarus apie tai kaip jie „fainai“ atrodo su tomis nacių budelių uniformomis? O gal jūs matote edukaciją tame, kad šias nuotraukas išvys koks istoriškai išprusęs užsienietis (neduok Dieve, žydų tautybės, ir išvis, neduok Dieve, litvakų palikuonis! ) ir eilinį kartą sau patvirtins kad ir tolimą, bet  asociatyvią išvadą - prakeikti žydšaudžiai?

Ne, čia ne edukacija, čia mūsų amžiaus liga, kuri vadinasi „protmūšis”. Tai yra toks pasaulio pažinimas, kuriame už tuščių galvų, prigrūstų šimtais sausų faktų, nestovi moralinis, etinis, filosofinis ir egzistencinis tų faktų apmąstymas. Nei elementarus žmogiškas jautrumas istorijai, kurią sudarė gyvi žmonės. Kentę pragariškas, siaubingas nacių ir sovietų represijas. Macikų lageryje juk kalėjo, buvo kankinami, sušaudomi, naikinami dujų kamerose, marinami šalčiu ir badu mūsų žmonės. Jūsų seneliai. Tad gal metas tai suvokti, o ne daryti iš to vartotojišką Disneilendą, matuojantis minėtų aukų budelių uniformas dėl dar vieno idiotiško LIKE facebook’e…


Foto galerija

Straipsnio komentarai

zd2016-05-28
gal zmogus serga depresija Komentaras patinka Komentaras nepatinka
ligita2016-05-27
Labai įdomu būtų sužinoti gyvenimo palaužto (jaučiasi iš straipsnių) autoriaus Šilutės miestui nuveiktus prasmingus ir įsimintinus darbus. Gal yra žinančių, būtų labai įdomu. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
o2016-05-27
autoriui uzuojauta jauciu nelaimingas zmogus Komentaras patinka Komentaras nepatinka
you2016-05-27
s norbuto rasliava kelia siauba viskas jam negerai laikrascio vadovybe turetu pagalvoti apie skaitytojus o neskleisti gyvenimu nusivylusio negatyvo Komentaras patinka Komentaras nepatinka
skaitytoja2016-05-27
Panašu, kad autorius patyrė nelaimingos vaikystės šoką. Užuojauta. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2016-05-26
trikampistų ostapininkysčių orvelizmai. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?