Tėvas – tarsi laivo kapitonas

2016-06-05, Lijana JAGINTAVIČIENĖ

Ko gero nėra tokio mato, kuriuo būtų galima įvertinti tėvą – geras jis ar ne. Kiek šeimų, tiek skirtingų vertinimų. Laimė, rajone turime ne vieną gražų pavyzdį, koks gali būti geras tėtis – darbštus, mylintis, rūpestingas, išklausantis, patariantis... Vienas toks gyvena Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje, Spiečių kaime. Tai Vytautas Miklovis.

Šeima - gyvenimas

Tėvas – tarsi laivo kapitonas, kuris privalo sėkmingai šeimos laivą plukdyti  per gyvenimą.  Vytautas įsitikinęs – nėra tokio vadovėlio, kuriame viskas būtų parašyta, kaip ir kada elgtis. Jam gyvenimas – tai iššūkis ir kasdien jie vis kiti. Su žmona Diana jis buvo patįstamas nuo mokyklos laikų – abu lankė vieną mokyklą, buvo klasiokai. V. Miklovis, baigęs tuometėje Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje aštuonias klases, mokslus tęsė technikume. Po penkerių metų draugystės, kai jam buvo dvidešimt dveji, o jo išrinktajai dvidešimt vieneri, jie atšoko vestuves.

„Buvau jau po armijos. Abu norėjome turėti šeimą, mylėjome vienas kitą. Tuomet požiūris buvo kitoks ir į vaikus. Dabar visi pirmiausia nori gerai gyventi, materialinių gėrybių įsigyti, o tik paskui auginti vaikus. Tada buvo kitaip“, - galvoja pašnekovas. Jie susilaukė keturių savo vaikų – Monikos, Simonos , Vytauto ir Linos. Bet to, jų šeimos nariu tapo ir giminaičių vaikas. Jie augina nuo pusantrų metų ir savo krikštasūnį Luką. Dabar jam šešiolika. „Didelis skirtumas auginti savo ir kito žmogaus vaiką. Pavyzdžiui, kai bari, supranti, kad jis ne tavo. Pagalvoji, gal jis ne taip ir supranta, priima. Tai ir yra bjaurioji pusė. Bet per tiek metų jau susigyvenome. Prieš penkiolika metų jis buvo mažas vaikas. Mes gyvenome būrys. Jam atėjus į šeimą mūsų tapo vienu daugiau ir to nejautėme. Vaikai priėmė viską gerai“, - kalbėjo pašnekovas.

Vyresnėlės jau padovanojo tėvams ir  po anūką – keturmetę Vytautę ir rugpjūtį antrąjį gimtadienį švęsiantį Kristupą. „Kai pirmą kartą sužinojau, jog tapsiu seneliu, ištiko šokas. Atrodo gyveni, vaikai suauga ir staiga sužinai, kad būsi senelis. Dabar be savo anūkėlių neįsivaizduoju savo gyvenimo. Jie atvažiuoja, apkabina, prisiglaudžia...pabučiuoja“, - atviravo vyras.

Jam šeima – svarbiausia. Visada daug dirba. Dieną sandėlio vedėjo pareigas atlieka UAB „Remdetoje“, o grįžęs tęsia darbus ūkyje. Užsiima mėsine pienininkyste. Augina trylika raguočių. Karves melžia žmona. Ji  ir šeimininkauja namuose. Nelaukia nė vienas, kad darbus kas nors kitas padarytų. Visi  žino, ką turi padaryti. „Šeima nėra po vieną. Šeimoje turi būti du. Šeima – gyvenimas. Žmogus negali vienas gyventi, jei jis yra sveikas, normalaus amžiaus. Jis turi turėti šeimą. Vienas dirbam vieną, kitas – kitą darbą. Padeda vaikai. Kaime yra viskas kitaip. Čia dirbi ne ką nori, o ką reikia. Būna ir taip, kad išsenki fiziškai ir emociškai. Ir šeimoje visko būna. Nėra dūmų be ugnies“, - dėstė šeimos tėvas.

Yra laimingas žmogus

Anot Vytauto, dažnai vyrui sūnus – pasididžiavimas, tačiau jam visi vaikai vienodi, myli jis juos visus. Pažįsta savo atžalas puikiai – tik pamatęs gali pasakyti, ar jam kažkas pasisekė, ar kažkas nutiko negero.

Miklovių vaikai darosi vis savarankiškesni, pradeda kurti savo gyvenimus.  Neretai atskuba pas tėtį tiesiog paklausti patarimo, kaip jis elgtųsi konkrečiu atveju. „Jei vaikai nori sugrįžti į namus, reiškia, kad šeimoje viskas gerai. Pats augau trijų vaikų šeimoje. Mano tėtis išmokė mane to, ką mokėjo pats. Jis mirė prieš penkerius metus. Iki pat mirties viską dirbdavome drauge“, - tęsė pokalbį naumiestiškis. Jis pataria tėvams daugiau su vaikais bendrauti, leisti laiką drauge, turėti bendrų interesų, darbų. Pasak Vytauto, jei vaikas neturi ką veikti, jis sugalvoja ką daryti pats - dažnai laiką leidžia prie kompiuterio ar kur nors miestelyje, o tada tėvai ir sulaukia nemalonumų.

Jei V. Miklovis turėtų burtų lazdelę, savo gyvenime nieko nekeistų. „Nėra ko keisti. Kitokio gyvenimo aš nežinau. Gerai taip, kaip nugyvenau. Esu laimingas žmogus. Visi sveiki, laimingi ir pats dėl to esu laimingas“, - teigė Vytautas. Jis mano, kad gyvenime svarbiausia būti kažkuo, kad galėtum užduoti sau klausimą: „Kas aš esu?“ ir turėti į jį atsakymą. Šeimos galva įsitikinęs – žmogus turi mokėti dirbti, turėti norų ir siekių.

Artėjant Tėvo dienai Vytautas žino, kad sekmadienį visos atžalos skubės į namus, kuriuos jie savo rankomis pastatė, įkūrė, apsodino įvairiais vaismedžiais, gėlėmis. Kaip ir kasmet jis nebus pamirštas ir bus pasveikintas su Tėvo diena. „Visiems tėvams linkiu sveikatos – brangiausio turto ir būti gerais tėčiais“, - baigė pokalbį V. Miklovis.

Vaikų auklėjimas – natūralus procesas, vykstantis ne vien žodžiais. Jam reikia patirties, gražaus artimųjų pavyzdžio, o pirmiausia tėvų.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

Alma2016-06-05
Ši šeima yra visoms šeimoms pavyzdys!!!!! Tik geriausi žodžiai!!!!! Visada visi kartu!!!!! Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar jums patinka rugpjūčio orai?