Ugniagesiai gelbėtojai: miškuose – gaisrų pavojus

2016-06-06, vpgt.lt
vpgt.lt nuotrauka
vpgt.lt nuotrauka

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis,  per šią savaitę Lietuvoje  atvirosiose teritorijose kilo 37, o miškuose – 6 gaisrai. Vienas iš šių gaisrų, vakar kilęs  Šiauliuose, prie Rėkyvos ežero, nusiaubė 4 ha  jauno miško ir durpingos miško paklotės.  Kaip informavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba,  dėl nusistovėjusių šiltų orų pastaruoju metu šalies miškuose didėja gaisrų pavojus. Šių metų birželio 1 d. duomenimis,   ketvirta (didelis pavojus gaisrams kilti) miškų gaisringumo klasė yra apėmusi Panevėžio, Anykščių, Kupiškio, Rokiškio, Utenos, Švenčionėlių, Kauno, Valkininkų, Šalčininkų ir Varėnos  miškų urėdijas.

 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, atsižvelgdamas į išaugusį gaisrų pavojų miškuose, prašo gyventojų į tai atkreipti dėmesį. Kaip rodo statistika, dažniausiai  gaisrus miškuose sukelia neatsargūs poilsiautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę rusenantį laužą. Nereikėtų pamiršti, kad miškuose gausu sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kurios užsiliepsnoja ir dega labai greitai.

Ypač didelį pavojų miškams kelia deginami laužai. Juos leidžiama kurti tik specialiose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti medžius. Esant sausam ir karštam orui, kūrenti  miške laužus draudžiama. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis.

Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis – automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę.

Vykdami į mišką poilsiauti, atkreipkite dėmesį į oro ir gaisringumo prognozę, į miške ir poilsio aikštelėse esančias informacijos priemones ir vykdykite visus miškininkų ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus.

Pastebėję miške įsiplieskiantį gaisrą, pasistenkite patys jį užgesinti, nes ugnis gali labai greitai išplisti į didesnius plotus. Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir mėginkite jos plitimui užkirsti kelią – kastuvu ar lazdomis išrauskite ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą.

Primename, kad gaisrams kilti palankiu laikotarpiu draudžiama naudotis atvira ugnimi (kurti laužus, deginti šiukšles), mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą, miške ir arčiau kaip 50 metrų iki jo ribos, deginti žolę, šiaudus miško žemėje, pievose, ganyklose, ražienose, važinėti miškuose transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais ten, kur įvažiuoti uždrausta, pilti degalus miške į mašinų bakus, miške draudžiama palikti šiukšles, tepaluotus skudurus, buitines ar statybines atliekas. Šiukšles, augalinės kilmės atliekas draudžiama deginti arčiau kaip 30 m nuo statinių, miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ir arčiau kaip 100 m nuo jų. Lankantis miške būtina imtis visų atsargumo priemonių gaisrui išvengti.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?