Tolimas gyvenimo kelias – nuo Rytų Sibiro iki Vilkyškių

L. Mišeikis gimė 1951-ųjų pavasarį Krasnojarsko krašte, Rytų Sibire. Ketverius metus augo Karagandos vaikų namuose, kadangi mama tuo metu sėdėjo Igarkos kalėjime. Paskui jį parvežė pas mamą, į Igarką, 1958 metais ten baigė pirmą klasę.

L. Mišeikis dar šiandien prisimena savo krikštą. Tai buvo prieš grįžtant į Lietuvą, 1959-aisiais jį ten pakrikštijo kunigas P. Lygnugaris.

O štai tremties laikus Leonas mažai beprisimena, nes dar buvo mažas. Jis papasakojo tik porą epizodų, išlikusių atmintyje. Abu prisiminimai – iš mokyklos ir įdomūs tuo, kad ir jis pats vėliau visą gyvenimą išdirbo mokykloje.

„Ten į mokyklos virtuvę, kur buvome susėdę pietų, įskrido paukštelis ir įkrito į sriubos puodą. Virėja mums, vaikams, pasakė, kad paukštelis buvo užnuodytas ir sriubą išpylė lauk. Likome tądien alkani... Ilgai, labai ilgai grįžęs į Lietuvą, nesuvokiau, kad pietų maisto likučių nereikia slėpti, kad maisto čia jau yra... Sibire, besimokydamas 1-oje klasėje, buvau spaliukas, vietiniai vaikai turėjo tikras spaliukų žvaigždutes, o mes, tremtinių vaikai – medžiagines, jos būdavo prisiuvamos prie švarkelio. Kartą mamytė švarkelį su žvaigždute išskalbė, į mokyklą nuėjau su kitu švarkeliu, be žvaigždutės. Mokytoja išsiuntė mane namo persivilkti švarkelį. Kadangi švarkelis buvo drėgnas, atsisėdau prie krosnies, kad šis greičiau išdžiūtų. Grįžusi iš darbo mama rado savo ,,mokinį“ bemiegantį“.

Kadangi į mamos tėviškę – į Eržvilką - grįžti neleido, apsigyveno Rietave, pas mamos brolį. Ten Leonas baigė antrą ir trečią klases. 1963 metais atvyko gyventi į Vilkyškius, pas mamos pusseserę. 1963-aisiais baigė Vilkyškių pradinę, o 1969 metais - vidurinę mokyklą. Po tarnybos sovietinėje kariuomenėje, nuo 1972 metų, pradėjo dirbti Vilkyškių vidurinėje mokykloje mokytoju. 1979 metais neakivaizdžiai baigė Kauno kūno kultūros institutą, įgijo fizinės kultūros dėstytojo specialybę. Ir tais pačiais metais sukūrė šeimą. Mat Vilkyškių mokykloje reikėjo muzikos mokytojos, iš Gardamo kilusi ir Endriejave mokytojavusi Alma atvyko į Vilkyškius dėstyti muzikos ir netrukus tapo Leono žmona. Kadangi muzikos pamokų nepakako, Alma dar baigė Kaune prie kunigų seminarijos aukštąją mokyklą ir įgijo antrąją, tikybos mokytojos specialybę.

Tuometei Piktupėnų pagrindinės mokyklos direktorei Dainorai Butvydienei tapus Pagėgių savivaldybės administracijos direktore, L. Mišeikis laimėjo konkursą laisvai vietai užimti. Šioje mokykloje direktoriumi dirbo nuo 2000-ųjų iki 2007 metų kovo, kai vyko konkursas Vilkyškių vidurinės mokyklos direktoriaus pareigoms užimti. L. Mišeikis laimėjo konkursą ir grįžo į Vilkyškius. Jau dveji metai, kai sukako pensinis amžius ir kai jis atsisakė direktoriaus pareigų.

L. Mišeikis pusantros kadencijos buvo Pagėgių savivaldybės tarybos nariu. Pusantros todėl, kad pirmosios kadencijos viduryje Tarybos narys Stanislovas Bagdonas tapo Stoniškių seniūnu ir L. Mišeikis Taryboje užėmė jo vietą. Antrojoje kadencijoje jis buvo išrinktas pagal Pagėgių krašto tremtinių sąrašą. Dabar L. Mišeikis yra Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pagėgių skyriaus pirmininku.

Būdamas Tarybos nariu dirbo Ekonomikos komiteto pirmininku. „Tuomet stengėmės išspręsti visus klausimus, kokie tik buvo iškelti, - pasakojo Leonas. – Rengdavome ir išvažiuojamuosius komiteto posėdžius, vietoje spręsdavome iškilusias problemas. Teko vykti į Stoniškių opokos karjerą, UAB Pagėgių komunaliniame ūkyje aiškinomės, kodėl jiems reikia skirti paramą“.

Leonas su žmona Alma užaugino dvi dukras ir sūnų. Laura dirba Vilkyškių bibliotekoje. Dainora yra sukūrusi šeimą ir jau 12 metų gyvena Amerikoje, ten įgijo aukštąjį vadybininko išsilavinimą. Be to, Vilniaus universitete šiemet baigia anglų kalbos studijas, beliko išlaikyti baigiamuosius egzaminus. Sūnus Gediminas gyvena Kaune, baigė kūno kultūros akademiją. Nenori dirbti mokytoju, blaškėsi po statybas Amerikoje ir Anglijoje, galų gale grįžo į Kauną, kur vienoje statybos įmonėje rado puikų darbdavį, dabar dirba viršininko pavaduoju, pradėjo studijuoti statybos inžineriją. Dabar baigia jau trečią kursą.

Toks yra L. Mišeikis, matęs įvairaus gyvenimo, užauginęs puikią šeimą.