Šilutiškis gėjus savo ateities gimtajame mieste neįsivaizduoja

2016-06-27, Lijana JAGINTAVIČIENĖ
G. Genevičius dalyvavo „Baltic Pride“ festivalyje ir nebijo visiems pasakyti, jog yra gėjus.
G. Genevičius dalyvavo „Baltic Pride“ festivalyje ir nebijo visiems pasakyti, jog yra gėjus.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vyko „Baltic Pride“ festivalis. Šeštadienį jį vainikavo lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių asmenų (LGBT) bei juos palaikančiųjų eitynės. Jose dalyvavo ir ne vienas šilutiškis. Vienas jų – Gediminas Genevičius. Tai aukštas, išvaizdus vaikinas, kuris jau nebeslepia savo seksualinės orientacijos ir nebijo visiems viešai pasakyti, jog yra gėjus. Su šiuo jaunu vaikinu kalbėjomės apie kelią, kuriuo jam teko nueiti, kad šiandien apie tai galėtų pasakyti garsiai.

Pedagogai nėra tolerantiški

Gediminui po kelių mėnesių bus aštuoniolika. Dar vaikystėje jis stebėjo save ir suprato, kad kažkas yra su juo kitaip nei su kitais bendraamžiais berniukais. Labiau sutardavo Gediminas su mergaitėmis, domino mada ir kiti pakankamai mergaitiški užsiėmimai – siuvinėjimas, šeimininkavimas virtuvėje. Draugės jį išmokė net nagų priauginimo paslapčių. Laikas bėgo ir šilutiškis suprato, kad yra gėjus. Tai nutiko septintoje klasėje. Iš pradžių tai nuo visų slėpė. „Bijojau aplinkinių reakcijos. Pasisakiau tik keliems artimiausiems draugams. Vieni iš jų suprato, o kiti nusisuko nuo manęs ir jau nebėra draugai“, - pradėjo pokalbį jaunuolis. Kai bendraklasiai ėmė žvalgytis į merginas, jis tokio potraukio nejautė, jam merginos nerūpėjo. Gediminui buvo tiesiog gerą leisti laiką su jomis, kaip su draugėmis, pašnekovėmis.

Apie savo orientaciją ir draugystę su kitu vyru šilutiškis viešai prabilo šių metų sausį. Tuomet socialiniame tinklalapyje „Facebook“ jis įkėlė savo nuotrauką su antrąja puse ir parašė apie savo jausmus jam. Žinia greitai pasklido plačiai. Ir Gediminas sulaukė daugybės įvairiausių grasinimų. Tuomet mokėsi Šilutės pirmojoje gimnazijoje, kur teko išgyventi daug skaudžių akimirkų. „Pedagogai taip pat nėra tolerantiški. Jie puikiai girdėjo, kaip mokiniai mane užgauliodavo, tačiau visada apsimesdavo, jog negirdi“, - teigė Gediminas.

Išgyveno daug niūrių minčių

Sausį pašnekovas gulėjo ligoninėje. Atėjusi aplankyti viena klasiokė papasakojo, kaip jo orientacija, apsirengimo stilius, elgesys buvo apkalbinėjami istorijos pamokos metu. „Kiek žinau, gero nieko nekalbėjo, o mokytojas neskatino mano bendraklasių būti tolerantiškais“, - tęsė G. Genevičius. Vaikinas išgyveno daug skausmo, aplankė ne kartą mintys apie tai, jog galėtų pakelti ranką prieš save, nes atrodė lyg visas pasaulis būtų prieš jį. Net šeimos nariai jo nesuprato. „Buvo labai sunkių momentų. Pradėjau dėl visko kaltinti save. Viskas atrodė nebepakeliama. Būdavo, jog grįžtu namo, krentu į lovą ir verkiu“, - nuoskaudas pasakojo vaikinas.

Iš juodų minčių liūno padėjo išbristi keletas draugių – Dangira, Saulė, Gabrielė, Kamilė ir kitos. Ypač Dangira visuomet drąsiai gynė savo draugą ir puikiai jį suprato. „Šilutėje sudėtinga. Ne taip apsirengsi – tuoj kažkam neįtiksi, būsi apkalbėtas. Ne taip kažką pasakai – vėl tas pats. Šilutė – miestas, kuriame nematau savo ateities“, - teigė Gediminas. Todėl ėmė ir sugalvojo vieną dieną pakeisti savo gyvenimą – metė mokslus gimnazijoje ir šių metų vasarį įstojo mokytis virėjo specialybės Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre. „Mano mama išmokė daugybę maisto gaminimo paslapčių. Man patinka gaminti. Todėl ir stojau mokytis šios specialybės. Išvykau, nes aplinkinių reakcijos buvo labai skaudžios“, - atviravo vaikinas. Jis naujoje mokymosi įstaigoje pirmomis dienomis taip pat jautė, kad yra už akių apkalbamas, kad aplink daug šnabždamasi. Tačiau niekas jo neužkabino, elgėsi taip, kaip ir su kitais besimokančiais. Pasak Gedimino, dabar jau viskas susidėliojo į savo vietas – jau priprato prie homofobų, nebekreipia dėmesio į komentatorius. Kai kas nors jį užgaulioja, jis tiesiog atsisuka, pažiūri žmogui į akis, nusišypso, pasako ačiū ir nueina.

Jaučiasi laimingu žmogumi

Gediminas gyvena savarankiškai. Dirba vienoje modelių agentūroje fotomodeliu. Sako, kad darbas nelengvas, bet turėdamas jį gali save išlaikyti. Turi šilutiškis ir draugą, kuris ne kartą lankėsi Šilutėje, nes jam įdomu, kokiame krašte gimė ir užaugo jo antroji pusė. „Draugui kažkas tobula yra Rusnės sala. Čia jam – ramybės oazė. Jis augo miesto šurmulyje, o čia gali pailsėti“, - kalbėjo G. Genevičius. Jis teigia, kad LGBT nariai savyje turi daugiau ryžto, jiems geriau sekasi meniniuose dalykuose, jie yra atviri žmonės, daugiau šypsosi, geriau supranta kitus.

„Aš pats buvau LGBT nariams ir jų pažiūroms tolerantiškas. Visada mielai su jais bendravau“, - tikino Gediminas. Jis puikiai žino, kad, pavyzdžiui, Rusijoje, gėjų tema yra ta tema, kuria draudžiama net kalbėti, o mirties bausmės taikomos didžiojoje dalyje Afrikos šalių, Irane, Pakistane ir kitur.

„Didžioji Lietuvos gyventojų dalis taip pat yra homofobai, daug tokių, kurie yra sovietmečio mąstymo. Gėjus labiausiai palaiko jaunesni žmonės, ypač merginos“, - dalijosi mintimis septyniolikmetis. Šiandien jis į Šilutę grįžta tik aplankyti savo šeimos ir galvoje nėra minčių čia sugrįžti kada nors visam laikui. Pakeitęs savo gyvenimą pastebėjo, kad daugiau laiko randa sau. „Manau, dabar esu laimingas, tačiau iki pilnos laimės trūksta visiško artimųjų palaikymo“, - pripažino šilutiškis. Dabar jis nori būti vienas iš tų, kuris  siekia, kad visų žmonių teisės, nekreipiant dėmesio į tautybę, rasę, lytinę orientaciją, būtų vienodos ir visi turėtų savo vietą po saule, nes ji priklauso visiems.


Foto galerija

Apklausa
Ar skiepijatės nuo gripo?