Ūkininkų suvažiavime – priekaištai ir ministro nusišnekėjimas

Sumaištis tarp ūkininkų – ir dėl britų akibrokšto

Suvažiavime aptartos ne tik nacionalinio, bet ir europinio lygio žemės ūkio problemos.

„Britų sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos yra nemažas sukrėtimas visoms draugijos narėms, - apie pastarosiomis dienomis atsiradusias problemas kalbėjo LŪS pirmininkas Jonas Talmantas. - Tai savotiška pamoka, kad ES institucijų vadovai turi labiau kalbėtis su atskirų šalių atstovais ir padėti spręsti nacionalines aktualijas. Žengiame į naują finansavimo laikotarpį. Panašu, jog jis turės būti peržiūrėtas, tad dabar gyvename dar didesnėje nežinioje negu iki šiol. Jau kurį laiką dėliojome savotišką dėlionę, o dabar, panašu, teks viską perdėlioti".

Iš tikrųjų, šalies žemės ūkis stipriai atsitiesė Lietuvai būnant Europos Sąjungos sudėtyje. Nors lietuviai yra tarp vienų iš mažiausiai gaunančių tiesioginių išmokų ūkininkų, tačiau savo pagaminamos produkcijos verte gali drąsiai konkuruoti su kitų šalių produkcija, o Lietuvos ūkininkų ant pliko lauko sukurti ūkiai per 26-erius metus yra tikrai verti pagarbos. Visos gautos lėšos - tiek prieš įstojant, tiek jau esant ES sudėtyje - buvo ir yra labai stipri parama tiems, kurie nebijojo rizikuoti. Buvo ir tebėra parama tiems, kurie traukėsi iš žemės ūkio. Tiesos yra, kad atotrūkis tarp pasinaudojusiųjų parama ir tų, kurie vis lūkuriavo, kasmet vis augo.

Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkininkų ūkių registro duomenimis, Lietuvoje 2016 metų birželio 1 dieną buvo registruoti 122 tūkst. 475 ūkininkų ūkiai. Apie 60 proc. registruotų ūkių valdo vyrai ir apie 40 proc. moterys. „Ūkininkių moterų mūsų šalyje yra tikrai daug, galime joms paploti“, - siūlė LŪS pirmininkas, ir salėje nuaidėjo plojimai.

Ūkininkų valdomas bendras žemės plotas sudaro apie 1 mln. 147 tūkst. ha, o vidutinis ūkio dydis tesiekia šiek tiek daugiau nei 9 ha. Per 2015 metų antrąjį pusmetį ūkininkų ūkių skaičius labiausiai sumažėjo Tauragės apskrityje - 150 ūkių, o didžiausias ūkių skaičiaus augimas buvo Vilniaus apskrityje - 141 ūkis. Remiantis statistika, Lietuvoje ir toliau vyrauja ūkiai, kurių plotas yra iki 10 ha, t. y. tai sudaro net 74 proc. visų registruotų ūkininkų ūkių skaičiaus. Iš jų 33 proc. sudaro ūkiai iki 3 ha. Ūkiai, kurių bendras žemės plotas yra 10-20 ha sudaro 16 proc., o ūkiai, kurių bendras žemės plotas daugiau nei 20 ha, tesudaro 10 procentų.

Pagal pateiktus skaičius, proporcijos pagal ūkininkų amžių 2016 m. sausio 1 dieną buvo: 47 proc. ūkiai, kuriuose ūkininkauja asmenys nuo 40 iki 65 metų, 17 proc. - vadinamieji jaunieji ūkininkai, t. y. asmenys iki 40 metų amžiaus, 36 proc. - vyresni kaip 65 metų ūkininkai.

Registrų centro duomenimis, 2000-ųjų pradžioje hektaras žemės ūkio paskirties žemės vidutiniškai kainavo 297 eurus. Tūkstančio eurų ribą kaina peržengė 2008-aisiais, o 2014 metų vidurkis jau peršoko 2 tūkst. eurų. Šiandien už hektarą galima kloti 4 tūkst. eurų ar dar daugiau. Tikrai ne kiekvieno kišenei tokie pinigai.

Jau dvejus metus didelę krizę išgyvena Lietuvos pieno ūkis. Karvių bandų nuo 2013 metų pradžios iki 2016-ųjų pradžios sumažėjo 17 tūkst. 150 vienetų, tai yra beveik 25 proc. 2016 m. karvių skaičius sparčiai mažėjo iki kovo mėnesio, o nuo balandžio po truputį vėl pradėjo didėti. O pieno gamybos apimtys pastaraisiais metais sumažėjo apie 4 proc., tai rodo, jog nors bandos stipriai mažėja, bet primilžiai didėja. Kaip bebūtų gaila, pieno sektoriuje 2015 metais Lietuvoje vyravo smulkūs 1-2 karvių ūkiai. Tokių ūkių šalyje buvo net 46 proc. visų karvių ūkių.

Statistika liudija, kad yra tik 9 proc. ūkių, kuriuose laikoma daugiau nei 21 karvė.

„Šitie skaičiai parodo, jog Lietuvoje trūksta geros kokybės žaliavinio pieno ir pieno perdirbėjai, besiremdami oficialia statistika, visaip mumis manipuliuoja. Sutinku, jog smulkūs pieno ūkiai geba ir gali dirbti, bet jie, gaudami itin mažą kainą iš perdirbėjų dėl prastesnės žaliavinio pieno kokybės, neturi galimybių gauti kreditus ir pasinaudoti bent smulkiems ūkiams skiriama parama. Čia reikalinga kooperacija, bet kaip suvesti žmones, kai kooperacija Lietuvoje gali prisidengti tik apie ją rengiantys mokymus, o norinčių kooperuotis daugiau neatsiranda?“, - taip J. Talmantas ragino kolegas keisti situaciją.

Ūkininkai nemažai diskutavo apie jaunimo grąžinimą į kaimą. Ne vienas pastebėjo, jog nėra teisinga, kad neskatinamas ūkių padalijimas ir galimybė žemę perleisti ūkininkų vaikams. Žemdirbiai ragina ministeriją skatinti ūkininkų vaikų ūkininkavimą. LŪS jungia 43 narius, gegužę į jos gretas vėl sugrįžo Rokiškio rajono ūkininkų sąjunga. Bendrai Lietuvoje yra apsijungę apie 4 300 ūkininkų ūkių.

Suvažiavime buvo priimta rezoliucija. Ja kreipiamasi į atsakingų šalies institucijų vadovus ir reikalaujama atkreipti dėmesį į pagrindines problemas - aktualijas pieno sektoriuje, paramos skyrimą, išmokas, melioracijos sistemų gerinimą, žemės įsigijimo bei ūkio strategijos peržiūrėjimą.

Premjeras: „Klausimų yra daugiau nei atsakymų“

Premjeras A. Butkevičius prisipažino, kad po aštraus ūkininko Zigmo Aleksandravičiaus pasisakymo buvo priverstas savo kalbą apie valdžios ir tautos santykius šiek tiek pakeisti. Premjeras apgailestavo, kad pastaruoju metu daug klausimų ūkininkams iškilo dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES. A. Butkevičius žadėjo ginti šalies ūkininkų interesus, tačiau pripažino, kad šiuo metu klausimų - daugiau nei atsakymų.

„Apyvarta sudarė 1 mlrd. eurų, tai – viena pusė. Kita pusė – jeigu Britanija paliks ES, struktūrinė parama sumažės, įmoka iš Lietuvos turės padidėti“, – sakė A. Butkevičius.

Ūkininkai jam dar kartą tiesiai šviesiai pabrėžė, kad pati sudėtingiausia padėtis – pieno sektoriuje. Ir taip žemos pieno supirkimo kainos krenta dar labiau. Kai kuriems birželį buvo pasiūlyta pieną parduoti 14 proc. žemesnėmis kainomis nei gegužę.

Nerimauja ir dirbantieji pelningesniuose sektoriuose. „Turime daug daržininkų, o jiems šie metai taip pat ne patys geriausi, nes didelę įtaką daro sausra. Taip pat cukrinių runkelių augintojai su nerimu laukia 2017 metų, kai dings cukraus kvota, tai tokios nuotaikos... O kalbant apie pienininkus, tai visoje Lietuvoje ta pati problema“, – kalbėjo Virmantas Ivanauskas, Kėdainių krašto ūkininkas.

Ūkininkai prašė Vyriausybės nedelsiant peržiūrėti realiai neveikiančius įstatymus. Pavyzdžiui, imtis priemonių, kad būtų pagerinta šalies melioracijos būklė, sistemingai kovojama su invaziniais ir pavojingais augalais – Sosnovskio barščiais. Kad būtų reglamentuotas ūkio paskirties žemės įsigijimo ir žemės nuomos kainos įstatymas.

ŽŪR pirmininkas: „Pieno krizės našta - tik žemdirbiams“

Žemės ūkio rūmų pirmininkas (ŽŪR) Andrejus Stančikas teigė, kad papildoma parama pieno ūkiams tėra vienkartinė pagalba, bet problema nesprendžiama iš esmės ir būtina peržiūrėti visą pieno gamybos grandinę.

„Vartotojas, atėjęs į parduotuvę ir pirkdamas pieną bei jo produktus, nemoka mažiau nei iki pieno krizės. Todėl kyla natūralus klausimas - kodėl žemdirbiams supirkimo kainos sumažėja, o pirkėjas to nepajaučia. Akivaizdu, kad šioje grandinėje ne viskas skaidru ir sąžininga, o visa krizės našta užkraunama tik žemdirbiams“, – piktinosi A. Stančikas.

Jo manymu, šalies vadovai apie tai turi kalbėti ir Europos Komisijoje. „Nesvarbu, kad esame maža šalis, bet galime ir turime kelti klausimus, teikti siūlymus“, – teigė A. Stančikas.

Jo manymu, ES ir LR Vyriausybės parama yra gerai, bet ji tik padeda išgyventi, sumokėti sąskaitas, palūkanas, bet iš esmės problemos nesprendžia.

Klausimai ir nusišnekėjimas...

Ilgiausiai tribūnoje užtruko žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Ji apie gerą valandą atsakinėjo į ūkininkų klausimus. Bet kažin, ar atsakymus išgirdusieji liko patenkintai tokia žemės ūkio politika...

Ir daugeliui tapo visai neaišku, ką savo humoristine kalba norėjo pasakyti susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Pradėjęs nuo paaiškinimo, kaip vairuotojai, pirkdami degalus ir mokėdami akcizą, prisideda prie automobilių kelių priežiūros, pradėjo aiškinti, kad už tuos pinigus šalyje šiemet bus vykdoma žvyrkelių asfaltavimo programa „Zebras“. Ir paklausė, ar ūkininkai žino, jog žvyrkeliai yra įrašyti į Kultūros paveldo registrą. Mat liaudies kūryboje, kuri taip pat yra paveldas, dainuojama: „Išeisiu vieškeliu plačiu, išeisiu...“. Kažkas salėje pastebėjo, kad ministras nutylėjo pabaigą: „...išeisiu ir negrįšiu“.

Bet panašu, kad R. Sinkevičius bus kažką supainiojęs – vieškeliai juk nėra žvyrkeliai. Terminų žodyne aiškinama, jog vieškelis – tai viešas, negrįstas kelias. O žvyrkelis iš tikrųjų yra grįstas kelias, padengtas žvyro danga...