Usėniškių neįveikė „Perkūno kulkos“

2016-08-09, Lijana JAGINTAVIČIENĖ
Padėkota už savo aplinkos puoselėjimą Žemaitkiemio kaimo daugiabučio (Liepų g.13) gyventojams - Danutei ir Antanui Rimkams, Sandrai ir Kazimierui Glebiams.
Padėkota už savo aplinkos puoselėjimą Žemaitkiemio kaimo daugiabučio (Liepų g.13) gyventojams - Danutei ir Antanui Rimkams, Sandrai ir Kazimierui Glebiams.

Savaitgalį į savo seniūnijos šventę „Perkūno kulkos“ kvietė usėniškiai. Itin lietingą savaitgalį ji truko net dvi dienas. O gerų nuotaikų nesugebėjo įveikti nei lietus, nei griaustinis.

Nepamiršti ir mažiausieji

Penktadienį vietos gyventojai ir svečiai skubėjo į Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Usėnų filialą, kur atidaryta paroda „Mūsų krašto žmonės“. Po  jos būrys Usėnų etnografinio mėgėjų teatro gerbėjų žiūrėjo spektaklį „Kitą sekmadienį“.

Netrūko norinčiųjų tą vakarą ir per didžiulį specialų kaminą stebėti šv. Lauryno žvaigždes.

Šeštadienį nuo ankstyvo ryto girdėjosi kamuolių bumsėjimas. Čia vyko gatvės krepšinio 3x3 Usėnų Dėduko atminimo taurei laimėti, parko tinklinio varžybos. Nugalėtojams įteikti medaliai. Usėnų Dėduko atminimo taurė iškeliavo į Vainutą. Tinklinio nugalėtojais pripažinta tauragiškių komanda.

Nepamiršti ir mažiausieji seniūnijos gyventojai. Suorganizuotos jiems ir jų tėveliams edukacinės valandos: „Eikim kemeriauti“, „Perkūno kulkos“, „Lauko šaškės“,  „Muilo burbulų fiesta“, „Tetralizuotas sakmių sekimas Dundulio namuose“.

Pažymėta šv. Lauryno vardadieniu

Oficialus vakaro atidarymas pradėtas Vinco Mykolaičio Putino eilėraščiu apie rugpjūčio naktį krintančias žvaigždes ir nenumaldomą gamtos grožį. „Šis metas ypatingas tuo, jog vasara jau gręžiasi nuo mūsų ir į širdis ateina lengvas jaudulys, nes  keičiasi medžiai, pievos, keičiamės ir mes, juk artėja ruduo“, - kalbėjo renginio vedėja Salos etnokultūros ir informacijos centro Usėnų kaimo etnografė-vadybininkė Jūratė Daugalienė.

Šventės dalyvius, kaip ir dera, pirmiausia pasveikino Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys ir bendruomenės pirmininkė Aldona Rauktienė. Sveikinimo žodį tarė ir  Usėnų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į Dangų parapijos naujasis klebonas Kazys Žutautas. Sielų ganytojas priminė, kad be materialių dalykų yra labai svarbus ir dvasinis pasaulis.

Riba tarp vasaros ir rudens kalendoriuose pažymėta šv. Lauryno vardadieniu ir minima kaip paskutinė Perkūno diena. „Perkūnas pamažu traukiasi, o iš dangaus lyja žvaigždėmis – Lauryno ašaromis. Šio momento pražiopsoti negalima“, - priminė J. Daugalienė. Anot jos, paskutinė dievaičio Perkūno diena persipynusi su šv. Lauryno vardadieniu, todėl jų šventė apipinta įvairiais tikėjimais ir papročiais.

„Perkūnas, važiuodamas per dangų su akmenų vežimu, kartais juos ima ir išverčia, tada visi sakome, kad griaudėja, o kai ima svaidytis akmeninėmis kulkomis – žaibuoja. Šv. Laurynas laikomas saugotoju nuo gaisrų. Tądien žmonės, bijodami gaisrų, neveždavo šieno, javų, nes gali supleškėti. Nedirbdavo ir kitų rimtesnių darbų, nes bijodavo prisišaukti Perkūną. O po šios dienos perkūnija nebėra pavojinga – jei retsykiais ir sudunda, namų nebeuždega. Todėl drąsiai, net su pašaipa sakoma: ,,Šaudo kaip Lauruks voveres“. Šv.Laurynas prieš daugelį metu už bažnyčios gynimą buvo nukankintas ugnimi, todėl, kai  rugpjūtį krinta žvaigždės, sakoma, jog tai Lauryno ašaros, jas mėgsta skaičiuoti įsimylėjėliai ir visi kiti, nes pildosi sugalvoti norai“, - tęsė renginio vedėja.

Pagerbti aplinkos puoselėtojai, virėjai ir jų komandos

Nepamiršti ir šiemet aplinką puoselėjantys seniūnijos gyventojai, mat Usėnuose tradiciškai kiekvienais metais bendruomenės pirmininkė A. Rauktienė į draugiją pasikviečia akyliausias kaimo moteris ir išvažiuoja pasižvalgyti po gyventojų darželius. Gal kas naują medelį pasisodino, gal akmenį atsiritino, gal gėlyną kitur pasitaisė.

Jos viską apžiūri, pasitaria, įvertina, o šauniausieji pagerbiami šventės metu. Todėl netrukus padėkota ir atminimo dovanos įteiktos gražiai tvarkomų sodybų šeimininkams – Žemaitkiemio kaimo Liepų g.13 daugiabučio gyventojams - Danutei ir Antanui Rimkams, Sandrai ir Kazimierui Glebiams, galzdoniškiams Kristinai ir Dariui Kilinskams, uostiškei Elenai Kaniavienei, usėniškiams Ramutei ir Anatolijui Mikelkevičiams, Miriatai ir Rimui Beržiniams, Agnei Lukošiūtei ir Egidijui Kilinskui, Dovilei ir Ramūnui Briedžiams bei Karolinai Siliūtei.

J. Daugalienė priminė, kad šv. Laurynas dar vadinamas ir virėjų globėju. Iki šv. Lauryno nevalia buvo kepti bulvių, obuolių, kitaip užklups ankstyvos šalnos. Šeimininkės tądien rankomis apglosto kiekvieną kopūsto galvą, tardamos - susisukit kietos ir traškios. Todėl Usėnuose visų susirinkusiųjų laukė šv. Lauryno vaišės. Jas paruošė su savo komandomis įvairių kiemelių šefai. Už tai dėkota Žemaitkiemio virtuvės vyriausiajai šefei Kristinai Bartkienei, Galzdonų ir Kavolių virtuvės – Kristinai Kilinskienei, Usėnų daugiabučio (Nemuno g. 8) gyventojai Genovaitei Norkienei, Usėnų medžiotojų būrelio atstovui Raimundui Plikšniui, Usėnų seniūnijos bendruomenės narei Erikai Paleckienei.

Staiga pro perkūno vartus įjojęs Perkūnas staiga ir išskubėjo atgal – jis, atlikęs darbą, grįžo į savo buveinę, kur bus iki kito pavasario, kad sugrįžęs vės pabudintų žemę. Užvėrus Perkūno vartus savo dainas atliko Usėnų moterų vokalinis ansamblis „Smiltė“, pasirodė grupė „Kitava“. Visus užkaitino grupių „Pop du“ ir „Husarai“ dainos, ugnies fakyrų programa. Vakarą vainikavo šventiniai fejerverkai.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?