LLRI: už valdžios optimizmą planuojant biudžetągali tekti susimokėti gyventojams

2014-12-01, LLRI informacija
europarl.europa.eu nuotrauka
europarl.europa.eu nuotrauka

Lietuvos valdžia per optimistiškai planuoja 2015 metų šalies ekonomikos augimą ir mokesčių pajamas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vertinimu, už šį optimizmą gali tekti susimokėti gyventojams. Jei nebus surinktos planuotos pajamos, gali būti didinami mokesčiai ir šalies skola.

„Neatsakingas valdžios optimizmas planuojant viešuosius finansus nekeltų problemų, jei nesurinkus pajamų automatiškai mažėtų ir valdžios išlaidos. Tačiau taip nėra. Jeigu šiandien prireiktų mažinti biudžeto išlaidas, tai būtų sudėtingas ir neprognozuojamas procesas. Valdžia nėra iš anksto nustačiusi, kokios biudžeto išlaidos yra prioritetinės, o kokios – mažiau svarbios. Deja, tokiu atveju politikai gali eilinį kartą eiti lengviausiu keliu – didinti mokesčius arba šalies skolą. Ir viena, ir kita per kišenę kirstų žmonėms“, – sako LLRI vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva.

Finansų ministerija prognozuoja, kad 2015 metais realus šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,4 proc. Tačiau kitų organizacijų prognozės mažiau optimistiškos: Tarptautinio valiutos fondo – 3,3 proc., Europos Komisijos – 3,1 proc., LLRI Lietuvos ekonomikos tyrime dalyvavusių rinkos dalyvių vertinimu –  2,8 proc.

Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, per pastarąjį pusmetį padvigubėjotikimybė, kad artimiausiu metu smuks euro zonos ekonomika – tikimybė  išaugo nuo 20 iki 40 proc.

„Politikai nuolat kartoja, kaip sunku prognozuoti geopolitinę situaciją, euro zonos būklę. Pavyzdžiui, kas tikėjosi, kad prie Rusijos sienos vėl stovės mūsų vežėjai? Kadangi prognozuoti taip sunku, reikėtų tai daryti bent jau realistiškai, o ne optimistiškai, kaip tai padaryta biudžeto projekte“, – teigia LLRI ekspertė.

Biudžeto projekto pajamų planą kaip pernelyg optimistinį įvertino ir Valstybės kontrolė. Pavyzdžiui, planuojama, kad kitąmet pajamos iš pelno mokesčio augs 8,3 proc., lyginant su šių metų pajamomis, gyventojų pajamų mokesčio – 7,6 proc, pridėtinės vertės mokesčio – 6,7 proc., akcizų – 4,9 proc.

Nacionalinio biudžeto pajamos (be ES lėšų) didinamos 1,2 mlrd. Lt, išlaidos – 1,4mlrd. Lt.

Siekiant išvengti mokesčių ir skolos didinimo, LLRI siūlo atsargiau planuoti biudžeto pajamas. Tuomet atitinkamai reikėtų sumažinti ir būsimas išlaidas.

„Pasiruošti galimam išlaidų mažinimui padėtų „sąlyginio biudžeto” principo įvedimas. Tai reiškia, kad tvirtinant biudžetą, atskiroms programoms turėtų būti suteikti prioritetai, pavyzdžiui, „labai svarbu”, „svarbu”, „mažiau svarbu”. Jeigu nutiktų taip, kad nebūtų surinktos planuotos pajamos, išlaidų mažinimas prasidėtų automatiškai, karpant mažiausiai svarbių biudžeto programų išlaidas”, – siūlo K. Leontjeva.

2015 metų biudžeto projektą Seimas antrą kartą planuoja svarstyti gruodžio 2 d.

DAUGIAU apie viešųjų finansų planavimą ir tikslių prognozių svarbą bei rinkos dalyvių ekonomikos prognozes 2015 metams – 34-ajame LLRI rengiamame LIETUVOS EKONOMIKOS TYRIME: http://files.lrinka.lt/LET34/LET2014-15-1_LT.pdf

 Tyrimo išvados:

  1. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad 2014 ir 2015 metais Lietuvos ekonomikos augimas sieks 2,8 proc. Lyginant su 2014 metų pradžios prognozėmis (3,5 proc.) – lūkesčiai sumažėjo.
  2. Finansų ministerijos parengtas 2015 metų biudžeto projektas remiasi optimistiškesnėmis ekonomikos augimo prognozėmis, nei pateikia kitos organizacijos. Tai rodo, kad nėra atsižvelgta į galimas rizikas, kylančias Lietuvos ūkio augimui dėl konflikto Ukrainoje ir galimo ekonominio nuosmukio euro zonoje.
  3. Rengiant šalies biudžetą, būtina realistiškai prognozuoti ekonomikos augimą, atsargiau planuoti biudžeto pajamas ir pasiruošti galimam išlaidų mažinimui, įvedant „sąlyginio biudžeto“ principą, t. y. nustatyti prioritetines sritis.
  4. Rinkos dalyvių nuomone, didžiausias rizikos šaltinis Lietuvos verslui – geopolitinė situacija dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto (93 proc.). Prastėjančią ekonominę padėtį Europoje kaip didžiausią ar vidutinio dydžio riziką įvardino 83 proc. respondentų.
  5. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ augs ir 2015-aisiais sieks 2002 litus (580 eurų). Pagrindinė augimo priežastis – bendras šalies ekonomikos augimas.
  6. Nedarbo lygis Lietuvoje ir toliau nuosekliai mažės, tačiau vis dar bus du kartus didesnis nei prieš krizę. 2014 metams prognozuojamas 10,7 proc., o 2015 metams 10,1 proc. nedarbas.
  7. Trečdalis (33 proc.) rinkos dalyvių mano, bedarbiai negali rasti darbo dėl vis dar prastos šalies ekonominės situacijos. Ketvirtadalis (23 proc.) rinkos dalyvių teigia, kad susirasti darbą gyventojams trukdo per aukšta minimali mėnesinė alga ir griežtas darbo santykių reguliavimas.
  8. Eksporto augimas 2014 metais sieks dvigubai mažiau (4 proc.) nei buvo prognozuota metų pradžioje (8 proc.).
  9. Ekspertų nuomone, 2015 metais kainų augimas sieks 2,6 proc.
  10. 2015 metais ketvirtadalis (24 proc.) šalies bendrojo vidaus produkto vis dar bus šešėlyje.

 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?