Lietus niekais verčia ūkininkų vargus

2016-08-24, Lijana JAGINTAVIČIENĖ
Taip šiandien atrodo Balčių kaimo (Vainuto sen.) ūkininko Jono Erciaus javų laukas, kai pabandė į jį įvažiuoti kombainu. Stasio Bielskio nuotrauka
Taip šiandien atrodo Balčių kaimo (Vainuto sen.) ūkininko Jono Erciaus javų laukas, kai pabandė į jį įvažiuoti kombainu. Stasio Bielskio nuotrauka

Lietuvoje derliaus nuėmimo metas, tačiau nepalankūs orai vis labiau aptraukia ne tik šalies dangų, bet ir ūkininkų veidus. Atrodo šiandien jų nelepina nei valdžia, nei oras. Todėl jie jau skaičiuoja nuostolius ir bando išgelbėti tai, kas iš derliaus dar liko.

Patirs daug nuostolių

Dar prieš javapjūtę Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos žemdirbystės instituto analitikai skelbė, kad kviečių, pagrindinės Lietuvoje auginamos grūdinės kultūros, derlius bus panašus į rekordinį pernykštį arba net gausesnis. Pernai Lietuvoje prikulta 6,5 mln. tonų kviečių, o derlius kai kuriuose regionuose siekė 5-6 tonas iš hektaro. Tačiau šiemet nesiliaujantys lietūs šias prognozes tiesiog pavertė niekais.

Įvairias grūdines kultūras augina jaunasis ūkininkas Egidijus Vičkus iš Usėnų kaimo. Jų plotas – 140 hektarų. „Lietus pakenkė labai stipriai. Neatsimenu dar tokių metų, kad rugpjūtį tiek lytų. Žieminiai kviečiai jau sudygę. Nespėjau nukulti. Žirnius dar sugebėjau „pavogti“. Tik nustodavo lyti ir važiuodavome į laukus. Daug žalos padarė. Maistiniai grūdai tapo pašariniais. Jų kainos skiriasi. Prieš gamtą nepašokinėsi. Yra kaip yra“, - kalbėjo žemdirbys. Jis kūlimo darbus pradėjo rugpjūčio pradžioje. Jie ilgai netruko, nes tik pradėjus, užklupo lietus. Pasak pašnekovo, šiemet ūkininkams sunkūs metai - už produkciją mokama mažai, o dar ir gamta gyvenimo nepalengvina. „Tokie metai - vos ne badas. Nelepina nei valdžia, nei oras“, - sakė E. Vičkus.

Nuostolius patiria ne tik grūdines kultūras, bet ir įvairias daržoves auginantys gyventojai. Bulves, morkas, burokėlius, kopūstus Rusnėje augina Arūnas Beržinis. Kiek patirs nuostolių, dar neskaičiavo. Anot pašnekovo, dabar jo augintos gėrybės yra apsemtos vandens. „Jei atšils oras, daržovės dar ir sušus. Šiemet apie 50 procentų jų tikrai prarasiu. Ne pirmi tokie metai“.

Ūkininkai sako, kad iki šios dienos jau yra praradę beveik trečdalį derliaus. Jeigu lietus ilgiau nesiliaus, gali būti taip, kad bulvių kasti nebebus prasmės.

Atsidurs finansiniuose spąstuose

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) kiekvieną dieną sulaukia vis daugiau atsiliepimų iš rajonų, jog dar vasaros viduryje prognozuoti rekordiniai derliai kasdien vis prastesni ir sunkiau nuimami. Javapjūtė jau turėtų eiti į pabaigą, tačiau šiandien ji dar net neįpusėjus.

Ne viename lauke javai suplakti į dirvą, pajuodę, pradėjo dygti išbyrėję kviečiai, byra žirniai, o kombainai daug kur tiesiog negali įvažiuoti į įmirkusius laukus. Tai dar labiau į neviltį varo smulkesnius ūkininkus, kurie neturi kombainų ir tiesiog laukia, kada jiems pagelbės stambesnieji ūkininkai, kurie tai galės padaryti tik nusiėmę savo derlių.

LŪS žiniomis, ekstra ir I klasės grūdų supirkta labai mažai ir kažin, ar jau tokių bebus. Didžioji dalis supirktų grūdų yra III ir IV klasės, kurių supirkimo kainos šiandienai yra atitinkamai 116 ir 114 Eur/t. Atskaičiavus džiovinimo ir valymo išlaidas, ūkininkams lieka maždaug 80 Eur/t arba 420-450 Eur pajamų iš 1 hektaro. O 1 ha išlaidos, priklausomai nuo Lietuvos regiono ir sunaudotų priemonių, buvo padarytos nuo 700 iki 1 100 Eur. Todėl šiandien jau aišku, kad atėjus š. m. spalio 1 dienai, kai sueis kreditų už sėklą, augalų apsaugos priemones, trąšas, degalus grąžinimo terminas, žemdirbiai atsidurs finansiniuose spąstuose.

Viskas pūva

Atsižvelgiant į susidariusią tokią nepalankią šiemet derliaus nuėmimui situaciją, organizacijos narių vardu LŪS raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Seimo Kaimo reikalų komitetą, Žemės ūkio ministeriją, Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie ŽŪM su prašymu skubiai ieškoti priemonių, kaip būtų galima paankstinti visų įmanomų išmokų išmokėjimą žemdirbiams, kurios palengvintų situaciją ir padėtų rudenio sėjai bei pagelbėtų atsiskaitymui su tiekėjais už kreditan paimtas priemones.

LŪS Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas pasakojo, kad dabar laukai pažliugę ir dėl to kombainai negalės įvažiuoti į laukus apie savaitę. „Kviečiai jau prarado kokybę. Jie tiks tik pašarui. Jų kaina bus po 100 eurų. Javai išguldyti. Neaišku, ar kombainai sugebės juos nuimti. Ko gero, vargu... Liūdnas vaizdas. Jei kombainai išvažiuos į laukus, tai tik į tuos, kurie yra smėlėti. Dauguma jų Žemaičių Naumiestyje, Vainute, Gardame yra priemolio laukai. Juose ir yra pati didžiausia problema – permirksta ir taip greit neišdžiūva. Viskas pūva - daržovės, bulvės. Juokiamės jau su ūkininkais, kad gyvuliams yra užmauti guminiai batai. Aukščiausiasis mūsų nepamylėjo “, - tvirtino K. Andrijauskas.

Pasak jo, bet kuris ūkis yra daugiau ar mažiau nukentėjęs. „Praradimai. Kaip tam ūkininkui atsistoti, kai spaudžia mokesčiai? O jei dar turi kitų įsipareigojimų, kreditų? Tai yra žiauru. Ūkininkai prašo kažką daryti“, - dėstė K. Andrijauskas. Pasak jo, šiuo metu bandoma rasti kalbą su politikais, ką šioje situacijoje daryti. Pirmininkas neabejoja, kad didelė pagalba žemdirbiams būtų, jei nuo spalio pradėtų mokėti jiems išmokas.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?