Finansų ministerija: valstybės turtas privalo būti valdomas efektyviau

2016-08-27, finmin.lrv.lt

Finansų ministerija siekia, kad visos valstybei priklausančios administracinės patalpos ar pastatai būtų valdomi centralizuotai, o institucijos neturėtų laisvo, nuomotino ar nenaudojamo turto. Tokią valstybės turto kontrolę padedanti užtikrinti, šiemet startavusi informacinė valstybės turto valdymo kontrolės (VTIPS) sistema jau davė rezultatus – atlikta analizė parodė, kad 2015 m. nuomai valstybės institucijos išleido apie 4 mln. eurų, o pajamų iš nuomos gavo 6,5 karto mažiau – 600 tūkst. eurų. Atsižvelgdama į tai, Finansų ministerija kreipėsi į institucijas, kurios iki rugsėjo privalo įrodyti Turto bankui, kad jų patikėjimo teise valdomas išnuomotas ar laisvas turtas joms iš tikrųjų yra reikalingas. Antraip jis bus perduodamas Turto bankui, kad šis parduotų pastatus ar patalpas.

Vakar su Turto banko atstovais susitikusi finansų ministrė Rasa Budbergytė pabrėžė, kad nebeužtenka vien tik kalbų apie efektyvesnį valstybės turto valdymą, būtina imtis konkrečių veiksmų, kurie užtikrintų skaidrų ir šeimininkišką valstybės turto valdymą.

„Institucijos ir įstaigos privalo suprasti, kad valdo ne niekieno, o mokesčių mokėtojų jiems patikėtą turtą ir tą turi daryti racionaliai ir skaidriai. Kitu atveju, neracionaliai valdomas turtas atras naujus šeimininkus, kurie užtikrins maksimalią grąžą“, – sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Jau rugsėjį paaiškės ar valstybės institucijų patikėjimo teise valdomas išnuomotas ar laisvas turtas joms iš tikrųjų reikalingas. Jeigu žinyboms Turto bankui nepavyks to įrodyti, pastarasis pastatus ar patalpas parduos arba jos atiteks biudžetinėms institucijoms, kurios pareiškė pagrįstą turto poreikį VTIPS sistemoje. Institucijos taip pat įpareigotos registruoti nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre, pateikti trūkstamus duomenis dėl nekilnojamojo turto sandorių, tikslinti sąnaudų informaciją.

Jau 2017 metais planuojama išplėsti centralizuotai valdomo turto plotą 30 tūkst. kvadratinių metrų - atitinkamas Finansų ministerijos parengtas projektas jau pateiktas Vyriausybei. Iki 2018 m. norima centralizuotai valdomo turto plotą padidinti dar 100 tūkst. kvadratinių metrų: tai mažintų institucijų išlaidas ir leistų užtikrinti efektyvesnį jo valdymą. Be to, šiemet ketinama patvirtinti pastatų naudojimo vertinimo rodiklius ir normatyvus, kurie leis dar griežčiau kontroliuoti valstybės nekilnojamojo turto valdymą bei naudojimąsi juo.

Finansų ministrės R.Budbergytės įsitikinimu, siekiant kuo efektyviau centralizuotai valdyti valstybės turtą būtina stiprinti ir Turto banko kompetencijas bei įgaliojimus.

„Akivaizdu, kad Turto bankui reikia suteikti imperatyvius įgaliojimus perimti ir centralizuotai valdyti valstybės turtą, nes šiuo metu Turto bankas susiduria su dideliu pasipriešinimu  iš nenorinčių su šiuo turtu skirtis institucijų, o dėl tokio žinybiškumo ir neūkiškumo, valstybės biudžetas praranda pajamas. Pavyzdžiui, Lietuvoje 134 Turto banko darbuotojai 2015 m. iš valstybės turto nuomos gavo vos 580 tūkst. eurų, kai 598 jų kolegos Latvijoje savo valstybei uždirbo 31 mln., o 246 estai – 35 mln. eurų pajamų. Todėl be įgaliojimų didinimo Turto bankui taip pat būtina stiprinti ir administracinius gebėjimus bei kompetenciją“, - atkreipia dėmesį  finansų ministrė Rasa Budbergytė.

***

Turto bankui atlikus pirminę VTIPS duomenų inventorizaciją ir išanalizavus registrų ir institucijų pateiktus duomenis nustatyta:

  • valstybės valdomas nekilnojamasis turtas šiuo metu sudaro daugiau nei 20 mln. kvadratinių metrų ploto, iš kurių beveik 6 mln. kvadratinių metrų – inžineriniai statiniai.
  • valstybės vardu registruota 1,8 mln. kvadratinių metrų ploto administracinės paskirties nekilnojamojo turto, iš kurių centralizuotai valdoma tik 112 tūkst. kvadratinių metrų.
  • nustatyta, kad valstybės institucijos yra išnuomojusios apie 280 tūkst. kvadratinių metrų įvairios paskirties valstybės nekilnojamojo turto, kuris nereikalingas jų funkcijoms įgyvendinti, tuo tarpu 61,3 tūkst. kvadratinių metrų ploto institucijos nuomojasi rinkoje iš privačių asmenų.
  • VTIPS sistemoje identifikuotas atitinkamų institucijų nekilnojamojo turto poreikis sudaro apie 42 tūkst. kvadratinių metrų,  kitų institucijų nurodytas laisvas nenaudojamas plotas – 137,6 tūkst. kvadratinių metrų. Šie duomenys leidžia teigti, kad iki šiol nebuvo sudaryta tinkamų prielaidų optimaliai visoms institucijoms apsirūpinti reikalingu funkcijoms įgyvendinti nekilnojamuoju turtu.
  • 336 tūkst. kv. m. įvairios paskirties valstybės nekilnojamojo turto perduota panaudai (neatlygintinai) naudotis įvairioms asociacijoms, viešosioms įstaigoms ir kitiems asmenims, įstatymų nustatyta tvarka turintiems teisę naudotis valstybės nekilnojamuoju turtu.
  • Šiuo metu VTIPS registruotos 859 valstybės institucijos, įstaigos, valstybės įmonės, kurios valdo valstybės turtą, viešosios įstaigos, kurios panaudos pagrindais ar pagal patikėjimo sutartis valdo valstybės nekilnojamąjį turtą, bei savivaldybės, t. y. visi viešojo sektoriaus subjektai.
  • Per bandomąjį VTIPS sistemos laikotarpį vos 30 proc. institucijų buvo pateikusios savo išlaidas, susijusias su valstybės nekilnojamojo turto išlaikymu. Dabar – jau 90 proc.

Papildoma informacija

VTIPS – Valstybės turto informacinės paieškos sistema, kurią administruoja valstybės įmonė Turto bankas – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Sistema buvo sukurta tam, kad duomenys apie valstybės turtą būtų kaupiami centralizuotai ir susistemintai – būtų žinoma, kiek valstybė turi turto, kaip jis yra valdomas ir kiek tai kainuoja. Ji taip pat padės atlikti nenaudojamo ar laisvo valstybės nekilnojamojo turto paiešką, identifikuoti neefektyviai ir neracionaliai naudojamą. Pagal VTIPS duomenis bus rengiama viso valstybės turto valdymo ataskaita, taip pat kiekviena institucija galės analizuoti duomenis apie savo ir jai pavaldžių institucijų ar įstaigų turtą ir spręsti dėl jo valdymo, taip pat formuoti savo valdomo turto ataskaitas.

Valstybės turtas yra apskaitomas vadovaujantis Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais (VSAFAS). Jis skirstomas į ilgalaikį materialųjį turtą (nekilnojamasis turtas, žemė, miškai, žemės gelmių ištekliai, kilnojamosios kultūros ir muziejinės vertybės, transporto priemonės), nematerialųjį turtą (programinė įranga, licencijos ir kt.) ir finansinį turtą (investicijos į nuosavybės vertybinius popierius, suteiktos paskolos, kitos gautinos sumos bei valstybės išteklių fonduose esančios lėšos). Nuo 2012 m. Finansų ministerija kasmet rengia valstybės ir nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinius, kuriuose pateikiama informacija apie viešojo sektoriaus subjektų finansinę informaciją, veiklos rezultatus, turtą ir turto pokyčius, įsipareigojimus bei pinigų srautus. Šias ataskaitas kiekvienais metais audituoja Valstybės kontrolė bei tvirtina Seimas. 2015 m. pabaigai viešojo sektoriaus turto vertė sudarė 48,3 mlrd. eurų, iš jų 28,8 mlrd. eurų sudarė ilgalaikis turtas.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?