Derlius – ne rekordinis, bet šalies reikmėms tikrai užteks

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis, rugpjūčio 26 d. Lietuvoje rapsų, lyginant su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, nupjauta daugiau, o grūdinių augalų – gerokai mažiau. Per š. m. rugpjūčio tris savaites iš  šalies augintojų  supirkta  471 tūkst. t  javų grūdų, 101 tūkst. t ankštinių (žirnių) ir 46,5  tūkst. t rapsų sėklos.  Javų grūdų  šiais metais supirkta  37 proc., rapsų sėklos – beveik penkis kartus mažiau ir tik  ankštinių – du  kartus daugiau nei pernai. Iš supirkto javų  grūdų kiekio  86  proc. (404  tūkst. t) yra kviečiai, iš jų  57,8  proc. – ,,ekstra“, I ir II klasės kviečiai. Pažymėtina ir tai, kad vidaus rinkos reikmėms tenkinti reikia iki 2,2 mln. t įvairių rūšių grūdų, o toks grūdų kiekis, esant ir labai nepalankioms oro sąlygoms, vis dėlto bus išaugintas.

Lietuvoje grūdų supirkimo kainos šiuo metu  kol kas mažesnės nei praėjusiais metais, tačiau jos nėra pačios mažiausios, lyginant su kitų ES valstybių grūdų supirkimo kainomis, ir aukštesnės už intervencinę kainą. Lietuvos grūdų supirkėjai pastebi, kad parduodamų grūdų kokybė labai įvairi: trūksta natūrinio svorio, kritimo skaičiaus, tačiau pasitaiko ir I kokybės klasę atitinkančių grūdų. Pagrindinė problema – sudygę grūdai.

Lietuvos grūdų rinka, būdama ne tik Europos Sąjungos, bet ir pasaulinės rinkos dalimi,  negali nereaguoti į kainų pokyčių tendencijas bendrojoje rinkoje pirmiausiai todėl, kad apie ⅔ šalyje išauginamo derliaus eksportuojama. Visose valstybėse, ypač daug grūdų eksportuojančiose, užderėjus gausiam derliui arba nukentėjus nuo hidrometeorologinių reiškinių, grūdų rinkos kainų svyravimas neišvengiamas.

Pasaulinis  2016 m. derlius prognozuojamas 2 025,6 mln. t  arba 1,23 proc. mažesnis nei pernai, todėl ir šiųmečio derliaus supirkimo kainos kol kas mažesnės ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse.