Šuo, išgelbėjęs gyvą palaidotą žmogų, gyvenimą suteikė ir dar vienam

2016-09-15, Lijana JAGINTAVIČIENĖ
 Marijonas Naimavičius sako, kad Barsukas – turi nuojautą, labai jaučia žmones, nelaimes.
Marijonas Naimavičius sako, kad Barsukas – turi nuojautą, labai jaučia žmones, nelaimes.

Barsukas – mišrūnas šuo, kuriam už savo gyvybes nuo šiol turi būti dėkingi jau du žmonės. Pirmąjį žmogų, savo šeimininką, jis išgelbėjo prieš Naujuosius metus, antrąjį – per Žolines.

Buvo palaidotas gyvas

Pirmoji istorija – tarsi iš filmo. Praėjusiais metais Adomas gyveno privačiame sklype esančiuose gynybiniuose bunkeriuose Klaipėdoje. Ten kadaise vokiečiai surentė gelžbetoninius įrenginius, ant kurių stovėjo zenitiniai pabūklai, o tuos įtvirtinimus tarpusavyje jungė po žeme iškasti tuneliai, kur ir įsikūrė vyras. Jis net sapne nesapnavo, jog vieną dieną ši užuovėja taps jo paties kapu.

Kūčių dieną Adomas, snausdamas savo guolyje, traktoriaus burzgimo negirdėjo. Traktorininkas jo taip pat nematė. Jis net negalėjo įsivaizduoti, kad kažkur ten kaip koks lokys savo guolyje miega žmogus. Netrukus vienintelis išėjimas buvo užstumtas žemėmis. Benamis atsidūrė spąstuose. Buvo palaidotas gyvas. Be maisto ir vandens, be šiltų apklotų ir aklinoje tamsoje, gyvybę palaikydamas geriant savo paties šlapimą, jis išgyveno penkias dienas.

Adomo pasigedo jo likimo draugai. Ties užversta angos vieta blaškėsi jo augintinis šuo, vardu Barsukas. Jis inkšdamas tarsi rodė, jog po žemėmis kažkas yra.

Nesitikėjo rasti gyvą

Netrukus benamiai pradėjo draugo paieškas po žemėmis ir nelabai tikėjosi, kad šis bus gyvas po penkių parų. Tačiau stebuklas vis dėlto įvyko. „Laiko neskaičiavau, tik gulėjau susirietęs, stengdavausi užmigti, sapnavau labai ryškius spalvotus vaizdus. Sapnavau, kad geriu vandenį. Taip norėjau gerti, tik gerti. Kol dar turėjau jėgų, šliaužiojau tuo bunkeriu, ieškojau kito išėjimo, bet neradau. Paskui užsidengiau plastikiniu maišu, kad būtų šilčiau, ir miegojau. Tokios buvo mano Kalėdos“, – taip tada apie savo patirtus išgyvenimus žurnalistams pasakojo rastas benamis.

Adomas buvo ištrauktas. Jis tada grįžo į gatvę, į medikus nesikreipė, sakė nėra sužeistas, tik gal truputį išsekęs. Herojus neslėpė, kad išgeria, nes yra šalta. Galima daryti prielaidą, kad ne visai blaivus jis buvo ir tą rytą prieš pat Kūčias, kai teritorijoje, kurioje buvo jo bunkeris, suburzgė traktorius.

Dabar Adomo gyvenimas pakrypo nauja linkme. Po to, kai jis išgyveno košmarą, praeityje perspektyvus krepšininkas nusprendė gydytis nuo alkoholizmo. Likimas lėmė, kad jis atsirado VšĮ „Gabrielius“, kuris įsikūręs Vyžių kaime, netoli Juknaičių. Pasak šio centro direktoriaus Valdo Miliausko, vyras prieš kelias dienas centrą paliko. „Pagal Adomo pasakojimą, penkios minutės iki kol bunkerį užvertė žemėmis, šuniukas išbėgo lauk. Jį užvertė žemėmis. Ant nulygintos teritorijos sėdėjo šuo. Jei ne jis, niekas ten nebūtų kasę. Pirmiausia Adomas atsirado pas mus. Vėliau skambino iš Klaipėdos gyvūnų gerovės. Jie sakė, kad tas šuo laksto kažkur aplink garažus. Tik trečią dieną vienai moteriai pavyko jį pagauti. Parsivežėme į centrą, kur jis dabar laimingai gyvena. Yra mylimas ir šeimininko, ir mūsų bendruomenės. Šunelis buvo sulysęs. Dabar jau atsigavęs“, - kalbėjo V. Miliauskas.

Adomas ketina dabar pakeisti savo gyvenimą ir dirbti. Šiuo metu savo šunelį Barsuką paliko centre. Jis jau rado kelią į kolektyvo širdis. Visi įsitikinę, kad šuo nėra paprastas.

Ištrūko iš pavadžio

Neseniai, Žolinių dieną, keturkojis išgelbėjo dar vieną žmogų. Tai nutiko Vyžių kaime.

Apie trijų metų šuo yra rišamas prie būdos. Todėl jis kasdien vedžiojamas. Tądien, pavakare, jį vedėsi pasivaikščioti pats šeimininkas. Staiga augintinis pradėjo inkšti ir tiesiog puolė krūmų link. Ištrūkęs iš pavadžio jis per laukus nubėgo į augančius krūmus. Adomui neliko nieko kito, kaip eiti paskui. Priėjęs  arčiau prie krūmų stovinčio ir lojančio šuns, Adomas pamatė gulintį nusilpusį vyrą. Neabejojama, kad jei laiku nebūtų suteikta pagalba, šiandien šio žmogaus nebūtų tarp gyvųjų, nes jo būklė buvo labai prasta. Dabar, anot V. Miliausko, rastas vyriškis yra be galo dėkingas Barsukui, kad išgelbėjo jam gyvybę, nes jei ne jis, niekas tikrai nebūtų atėjęs pasižiūrėti prie krūmų.

Reabilitacijos centre visus esančius šunis prižiūri Marijonas Naimavičius. Jam vienas malonumas rūpintis trimis keturkojais. „Barsukas – turi nuojautą, labai jaučia žmones, nelaimes. Kol centre buvo Adomas, jis juo dažniausiai rūpinosi“, - kalbėjo M. Naimavičius.

Jo bendramintis Arūnas priminė, kodėl šuo buvo pavadintas Barsuku. Anot jo, Adomas pasiėmė šunį iš draugo, kuriam jis nelabai rūpėjo. Mažas šunelis iškišdavo galvą iš žolių ir buvo labai panašus barsuką. Todėl ir buvo pavadintas Barsuku. Niekas neabejoja, kad jam tas vardas labai tinka. „Gyvūnai ištikimesni nei žmonės. Yra ko iš jų pasimokyti. Be reikalo jie nepuola, nepyksta ir niekada neišduoda“, - įsitikinęs pašnekovas.

Jei Adomas ir nepasiimtų šuns, vyrai juo ir toliau mielai rūpintųsi, nes jis jau tapo jų kolektyvo dalimi.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?