Stoniškietės manymu, jos vyras mirė dėl medikų kaltės

Susitikusi su „Šilokarčemos“ žurnalistu B. Rupšienė pasakojo, kaip jos vyras Jonas visą gyvenimą dirbo saugiai „Pagėgių komunaliniame ūkyje“ – per tuos darbus ir po šulinius landžiojo, ir kitur laipiojo, kol kojas kažkodėl ėmė skaudėti. Kai taip atsitiko, Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centre gydytoja Viltė Miškinienė padarė visus tyrimus, Birutės vyras buvo nuvežtas į Šilutės ligoninę. Mat su šiuo miestu stoniškietei geresnis susisiekimas nei su Taurage.

Šilutės ligoninėje gydytoja pareiškė, kad jis neva „pragėręs“ kojas...

„Paskui ji čiupt čiupt už savo kojų – o, Jėzau, ir man taip gali būti. Į ligoninę nepaguldė, ir jokių vaistų neišrašė. Parvažiavome namo. Kitą dieną vėl ta pati Pagėgių greitosios medicinos pagalbos medikė vežė, ir vėl nepaguldė. Tik vieną lašinę tepastatė. Pasiūlė guldyti į slaugos ligoninę. Pasakiau, kad aš pati esu slaugytoja. Vaistų jokių neišrašė. Tai nuvažiavome į vaistinę. Pripirkau visokių vitaminų, kojoms - trinamų vaistų, kuriuos patarė vaistininkė. Tie vaistai nepadėjo. Po kelių dienų vėl skambinu į greitąją. Atvažiavo iš Pagėgių felčerė D. B. Ji bandė pamatuoti ligonio kraujospūdį, bet nė vienas aparatas – nei ant rankos, nei ant piršto dedamas - neveikė“, - pasakojo Birutė.

Pasak „Šilokarčemos“ pašnekovės, felčerė tada paklausė, ar mano vyrui yra pakilusi temperatūra. Išgirdusi, kad ne, nusistebėjo – tai ko tada jį vežti? Birutė medikei paaiškino, kad vyrui yra blogai, nieko nevalgo. Tuo metu buvo atėjusi kaimynės D. A. dukra ir ji girdėjo, kaip pusę valandos Birutė prašė, kad vežtų jos vyrą į ligoninę, stebėjosi, kaip gali greitoji važiuoti pas ligonius neturėdama veikiančio kraujospūdžio aparato. Paskui šiaip ne taip susitarė, kad veš į ligoninę. Ant neštuvų išnešė J. Rupšį į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Išvežė į Tauragės ligoninę. Ten gydytojas pamatavo stoniškiečio ligonio kraujospūdį, kuris buvo 50:90. Gydytojas pasakė: „Su tokiu kraujospūdžio namuose jis galėjo numirti, jeigu nebūtumėte atvežę į ligoninę“.

B. Rupšienė pasakojo: „Kai vyras gulėjo procedūriniame kabinete, atėjusi pagėgiškė felčerė D. B. paklausė: „Tai judu abu pensijas gaunate?“. Pasakiau, kad Jonas gauna, o aš – dar ne. Tada D. B. man tiesiai šviesiai pareiškė: „Tai žinokite, kad ligoninei reikės paaukoti“. Jeigu taip nepadarysiu, neva tada jo niekas nepaguldys. Aš jai nieko nebeatsakiau. Bet Tauragės ligoninėje iš manęs niekas neprašė jokių pinigų. Gydytojas iškart pasakė: „Vežkite į šeštą palatą“. Nieko nelaukę pastatė lašinę, ir gulėjo Jonas ligoninėje apie mėnesį. Kiekvieną dieną jį lankydavau“.

Dar B. Rupšienė piktinosi, kad tikriausiai todėl, kad kai jo nepaguldė Šilutės ligoninėje, atsirado abiejų pusių uždelstas plaučių uždegimas. Jos manymu, jeigu laiku Šilutėje būtų paguldę, žmogus dar būtų gyvenęs ir gyvenęs. Šilutėje matė, kad jam ir prostata yra, bet nepaguldė. Kai prostatą išoperavo, atsirado lėtas plaučių uždegimas ir... mirė.

„Aš jau ir naujus drabužius jam buvau supirkusi, pirmadienį ruošiausi jį parsivežti iš ligoninės. Bet pirmadienį ryte, apie šeštą valandą, paskambino gydytojas ir pasakė, kad vyras mirė. Tai buvo gegužės 9-ąją“, - su ašaromis akyse kalbėjo Birutė.

Stoniškietė pasakojo užauginusi du vaikus – 29 ir 36 metų. Šiuo metu Saulius ir Julius gyvena bei dirba Anglijoje. Bet jiedu – Birutės pirmojo vyro vaikai. Su Jonu vaikų jie nesusilaukė. Sakė, kad Jonas be galo mylėjo jos vaikus, niekada jų neskriausdavo.

Su pirmu vyru Birutė išsiskyrė dėl nesutarimų. Su antruoju – Jonu – kartu išgyveno trisdešimt metų. „Geras Jonas buvo, kai kaimynams atsitikdavo kokia nors bėda jis ir naktį keldavosi, eidavo ir viską sutvarkydavo, - prisiminė Birutė. – Ir šitą namą pats, savo rankomis pasistatė, nors jį pradėjęs, maždaug prieš keturiasdešimt metų, turėjo tik tris rublius. Jo pirmoji žmona mirė žiemą sušalusi lauke.

Apie felčerę jos vadovai blogai neatsiliepia...

„Šilokarčema“ susisiekė su Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktore Vitalija Golovko. Ką nors pakomentuoti apie felčerės D. B. darbą ji negalėjo, nes jau ketveri metai kaip greitosios medicinos pagalbos padalinys yra atskirtas nuo Pagėgių PSPC ir dabar priklauso Tauragei. Pasak V. Golovko, kol greitoji buvo pavaldi jai, minėtoji felčerė jokių nuobaudų neturėjo, apie ją skundų nebuvo gauta.

Tauragės PSPC Greitosios medicinos pagalbos skyriaus vadovė Virginija Puzonienė sakė, kad minėtoji felčerė dirba gerai, jokių skundų nėra gauta. V. Puzonienė irgi negalėjo komentuoti šiame straipsnyje minimo galimai neteisingo felčerės D. B. elgesio, nes reikėtų išklausyti ir antrąją pusę. Paaiškino tik tiek, kad B. Rupšienė turėtų atvykti pas ją, išsakyti nusiskundimus ir tada būtų bandoma nustatyti felčerės galimus darbo tvarkos pažeidimus.