Perskaičiavimas: B. Pauža nuo konkurento atsiliko ne 5-iais, o 12 balsų

2016-10-18, Stasys BIELSKIS

Trečiadienį Jurbarko-Pagėgių rinkiminėje apygardoje perskaičiuoti rinkimų į Seimą balsai. Iš naujo patikrinti balsų skaičių prašė dabartinis Seimo narys, socialdemokratas Bronius Pauža. Jis pirmajame rinkimų ture vos penkiais balsais pralaimėjo liberalui Ričardui Juškai ir nepateko į antrąjį rinkimų turą.

Pirmajame rinkimų ture daugiausia balsų surinko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Daivaras Rybakovas. Antroje vietoje liko Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas, buvęs meras Ričardas Juška. Trečioje vietoje - Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas, dabartinis Seimo narys Bronius Pauža.

Pastarasis politikas nuo antrąją vietą užėmusio R. Juškos atsiliko vos penkiais balsais. Tad nenuostabu, kad toks nežymus balsų skirtumas sukėlė politinę aistrų audrą. Socialdemokratų atstovai iškart kreipėsi ir į VRK, ir į apygardos komisiją prašydami perskaičiuoti visos apygardos balsus.

Praėjusį trečiadienį balsai buvo perskaičiuoti iš naujo. Rezultatas socialdemokratų nenudžiugino. Ketvirtadienio popietę Jurbarko-Pagėgių apygardos komisijos pirmininkė Vitalija Juzėnienė pranešė, kad, perskaičiavus balsus, paaiškėjo, jog skirtumas tarp R. Juškos ir B. Paužos yra ne 5, o 12 balsų. Už R. Jušką balsavo 2 730 (iki perskaičiavimo -2 737), o už B. Paužą – 2 718 (iki perskaičiavimo – 2 732).

Balsus perskaičiavusi komisija nustatė ir kitokių pažeidimų, pvz., įvairiems kandidatams priskirti sugadinti balsavimo biuleteniai. Taip pat pasitaikė neantspauduotų dokumentų.

Skundai VRK ir Generalinei prokuratūrai

Sužinojęs balsų perskaičiavimo rezultatus, teisybės ieškoti taip pat šoko ketvirtuoju vienmandatėje apygardoje likęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Antanas Kliunka. Jis Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) atstovui žodžiu išsakė savo pastabas dėl Jurbarko-Pagėgių rinkimų apygardos Nr. 62 rinkimų komisijos pirmininkės V. Juzėnienės, jo nuomone,  neteisėtų veiksmų - dėl negaliojančiais pripažintuose 1 048 rinkimų biuleteniuose esančio aiškiai specifinio braižo, darančio juos negaliojančiais, biuletenius galimai gadinus vienam ar keliems asmenims ir galimai vienu ar keliais rašikliais.

VRK atstovas pareiškė, kad A. Kliunkos konstitucinė teisė yra pateikti skundą VRK. Tai jis ir padarė spalio 13-ąją. Bet labai nustebo, kad atsakymą į šį skundą tą pačią dieną jam atsiuntė Jurbarko-Pagėgių rinkimų apygardos komisijos pirmininkė V. Juzėnienė. Tai ta pati tarnautoja, kuriai skunde dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimo A. Kliunka buvo pareiškęs nepasitikėjimą, išvardinęs ir jos pačios padarytus įstatymo reikalavimų pažeidimus.

„Tai rodo, kad pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių skundų nagrinėjimo tvarką, informaciją apie skunde nurodytas aplinkybes teikia ir jas nagrinėja pats apskundžiamas asmuo, o savarankiško patikrinimo VRK galimai neatlieka“, - piktinosi A. Kliunka.

Pastarasis politikas nesutinka su apygardos komisijos pirmininkės V. Juzėnienės teiginiu, kad didelis negaliojančių, galimai suklastotų rinkimų biuletenių skaičius, neva neturėjo įtakos rinkimų rezultatams, nors skirtumai tarp balsų, gautų kandidatų į LR Seimo narius, buvo nuo kelių iki kelių dešimčių. A. Kliunkos manymu, kaip tik, sugadinus daug gerų rinkimų biuletenių, anuliavus atskiriems kandidatams nepalankius balsus, buvo galima nesunkiai klastoti rinkimų rezultatus.

„Sutinku tik su apygardos komisijos pirmininkės rašto teiginiu, kad apygardos rinkimų komisija nėra teisėsaugos institucija. Bet, pastebėjus suklastotus rinkimų biuletenius, tiek apygardos rinkimų komisija, tiek ir VRK privalo savarankiškai tiesiogiai kreiptis į Teismo ekspertizės centrą dėl rašysenos ekspertizės atlikimo, o taip pat apie tai informuoti ikiteisminio tyrimo subjektus.

VRK prašau nesivadovauti Jurbarko-Pagėgių rinkimų apygardos komisijos pirmininkės V. Juzėnienės rašte pateikta informacija ir išvadomis, o, nagrinėjant mano skundą, atlikti savarankišką ir nešališką tyrimą. Ypač prašau ištirti negaliojančiais pripažintus 1 048 rinkimų biuletenius, ar jie nebuvo sugadinti vieno ar kelių asmenų, ar jie nesugadinti panašiu braižu, panaudojant tuos pačius rašiklius, tuo tikslu pasitelkus rašysenos ir rašiklių medžiagos tyrimo specialistus“, - teigė A. Kliunka. 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar jau pakeitėte padangas savo automobiliui?