Pagėgiškius Seime atstovaus buvęs Jurbarko meras R. Juška

2016-10-28, Stasys BIELSKIS

Pirmajame Seimo rinkimų ture daugiausia balsų Jurbarko-Pagėgių apygardoje gavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Daivaras Rybakovas. Antroje vietoje liko Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas, buvęs meras Ričardas Juška. Ir tik trečioje vietoje - Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas, dabartinis Seimo narys Bronius Pauža. Antrajame ture balsai išsirikiavo D. Rybakovo nenaudai – nugalėjo ne naujas mąstymas, o patirtis politikoje ir valdant Savivaldybę...

Jau pirmajame balsavimo ture vienmandatėje rinkimų apygardoje į priekį išsiveržė du jurbarkiečiai – D. Rybakovas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), surinkęs 17,31 proc. rinkėjų balsų) ir R. Juška (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) – 16,87 proc. Pagėgiškis Kęstutis Komskis pelnė tik 11,52 proc. balsų ir atsidūrė penktoje vietoje. Tad antrajame ture Pagėgių krašto žmonės privalėjo rinktis vieną iš dviejų „svetimų“ kandidatų – tokią valią primetė keletą kartų daugiau nei Pagėgių savivaldybė turintis Jurbarko rajonas.

Antrajame rinkimų ture, kad ir kaip būtų norėję, jog kai kam ir atrodytų labai liūdna, pagėgiškiai nebeteko galimybės Seime savo atstovu matyti „tvarkietį“.

Keistai atrodo ir pats faktas, kad konservatorius D. Rybakovas (antrame ture surinkęs 44,45 proc. balsų nuo galiojančių biuletenių) turėjo nusileisti pastaruoju metu populiarumą praradusio Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovui R. Juškai (55,55 proc.).

D. Rybakovas neišmoko dalinti pažadų

„Šilokarčemos“ korespondento vakar pakalbintas D. Rybakovas sakė, jog, dalyvaujant rinkimuose visada tikimasi juos laimėti. „Deja, gyventojai pasirinko kitaip – todėl yra kaip yra. Šiandien jau nieko nebepakeisime“, - kalbėjo D. Rybakovas. Į klausimą, ar jis dar kartą dalyvautų rinkimuose po ketverių metų į kitą Seimo kadenciją, atsakė: „Klausimas per anksti, greičiausiai, kad ne. Rinkėjams nereikia pasikeitimų, o aš dalinti pažadų beveik nemoku. Žmonėms nereikia realių pokyčių, o tik daug pažadų. Jie šito laukia. Ir nemanau, kad, praėjus ketveriems metams, aš išmoksiu gaminti pažadus“.

„Šilokarčemoje“ jau rašėme, kad Jurbarko-Pagėgių vienmandatėje apygardoje kandidatavęs „valstietis“ Antanas Kliunka jau po pirmojo rinkimų turo pradėjo rašinėti įvairioms institucijoms skundus, kad rinkimų rezultatai šioje apygardoje neva esantys suklastoti. D. Rybakovas teigė: „Aš dar tikiu padoriais politikos principais, netikiu tokiais dalykais, negali būti, nemanau. Keli ne tokie balsai negalėjo lemti rinkimų rezultatų“.

R. Juškos manymu, politikai nemoka pralaimėti

Tokius pat klausimus pateikėme ir Seimo nario mandatą laimėjusiam R. Juškai. Pastarasis teigė: „Be abejo, kiekvienas kandidatas, dalyvaudamas rinkimuose, ir visa jo komanda tikisi pergalės – tai turbūt yra natūralu. Nelaikau aš savo pralaimėjimu ar laimėjimu pirmajame balsavimo ture, kai tarp pirmų keturių kandidatų nebuvo nė 200 balsų skirtumo. Todėl net nebegalime kalbėti apie laimėjimą pirmajame ture – tai buvo keturi lygiaverčiai kandidatai“.

Kalbėdamas apie kandidato „valstiečio“ A. Kliunkos rašinėjamus skundus, R. Juška sakė: „Manau, kad žmogus nemoka pralaimėti. Balsai buvo perskaičiuojami Seimo nariui Broniui Paužai paprašius, esant ne mažesniam kaip 50 balsų skirtumui net įstatymas numato, jog galima juos perskaičiuoti ir motyvų nenurodant. Perskaičiavime dalyvavo pats A. Kliunka, pasirašė ant protokolų po perskaičiavimo. Dalyvavo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai. Manau, kad būtina susitaikyti su rinkėjų išreikšta valia. Ką išrinko, ką delegavo – reikia žiūrėti į priekį, o ne ieškoti atgal. Gana keistoki A. Kliunkos motyvai - daryti biuletenių grafologinę ekspertizę, kai jie sumesti į balsadėžę tušti, be jokių prierašų ar komentarų. Kokią ekspertizę galima daryti nežymėtiems biuleteniams? Turbūt tiesiog jo tokia valia, toks noras... Komisija įtartinus po tris kartus perskaičiavo, balsavo, neturiu apie tai ką daugiau pasakyti. Po to niekam daugiau neliko abejonių – tiktai jam“.

D. Rybakovas sakė pralaimėjęs todėl, jog dar nemoka dalinti pažadų. Įdomu, ką R. Juška žada Pagėgių savivaldybės ir Jurbarko rajono gyventojams? „Aš pažadų nedalinau, nedalinu ir niekada nedalinsiu, - teigė R. Juška, - todėl, kad sprendimus, kas bus daroma ir kas nebus daroma, Seime priima 141 politikas. Prieš rinkimus nė vienas nežino – bus pozicijoje ar opozicijoje? Man, kaip vienmandatininkui, svarbiausia, kad žmonės patikėjo – juk tai yra gyventojų atstovas Seime. Reikia bendradarbiauti su tais žmonėmis – žinoti jų nuomonę, lūkesčius, ir kaip tikram atstovui, priimant vieną ar kitą įstatymą, stengtis, jog būtų apginta ta jų nuomonė, daroma įtaka, kad būtų palankus sprendimas. O apie pažadų dalinimą arba nedalinimą aš net nebekalbu“.

Mažesnis rinkėjų aktyvumas

VRK pateiktoje rinkimų statistikoje matyti, kad antrajame balsavimo ture dalyvavo žymiai mažiau rinkėjų – 35,5 proc. (pirmajame ture – 48,72 proc.).

Pagėgių savivaldybėje antrajame ture dalyvavo mažiau rinkėjų nei Jurbarko krašte. Matyt, tokį pagėgiškių nenorą dalyvauti pakartotiniame balsavime lėmė tai, kad nebeliko savo žmogaus, abu kandidatai – jurbarkiečiai.

Štai į kai kurias rinkimų apylinkes atėjo vos kas ketvirtas ar net penktas balsavimo teisę turintis gyventojas. Panemunėje balsavo 25,87 proc., Šilgalių – 23,97 proc., o Kentriuose – tik 20,49 proc. rinkėjų.

„Valstietis“ A. Kliunka vis dar nenurimsta

Vakar „Šilokarčema“ gavo buvusio kandidato A. Kliunkos naujų raštų kopijas, kurias jis išsiuntinėjo įvairioms institucijoms.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra jam pranešė, kad jo skundas pagal kompetenciją persiųstas Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Skunde, išsiųstame VRK, A. Kliunka teigia: „Prašau vienmandatėje Jurbarko-Pagėgių rinkimų apygardoje atlikti negaliojančiais pripažintų 1048 biuletenių grafologinę ekspertizę, nes 2016 m. spalio 11 d. stebėdamas balsų perskaičiavimą pastebėjau, kad tokiuose balsavimo biuleteniuose žymėjimai buvo atlikti vienu specifiniu braižu. Tai pastebėjo ir kitų kandidatų stebėtojai. Tai būtina padaryti, nes rinkimų rezultatai pradėjo keistai kisti 2016 m. spalio 10-osios naktį, kai VRK tinklalapyje buvo pateikiami didžiųjų Jurbarko rinkimų apylinkių balsavimo rezultatai, kurie tai buvo pateikiami, tai atšaukiami ir vėl pateikiami, bet jau visiškai skirtingi. Būtent šiose apylinkėse ir yra didžiausias negaliojančių biuletenių skaičius.

Prašau išnagrinėti šį mano skundą ir spręsti, ar galima rinkimus Jurbarko-Pagėgių rinkimų apygardoje pripažinti įvykusiais, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo“.


Straipsnio komentarai

dirbęs draudime2016-11-01
reiškia - oro pardavėjas, dzin jam tie Pagėgiai... Komentaras patinka Komentaras nepatinka
patyrs2016-10-28
o kame tie pasikeitimai?... Qbilus abrozdelyje?.. Visi balsavo pries koncervus ir visa liberalo pergale... Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?