Vaikai valgo skaniai, bet nesveikai

2016-11-09, respublika.lt

Medikų tyrimai rodo, kad mažakraujyste sergančių vaikų Lietuvoje daugėja. Statistikos duomenimis, per pastaruosius 15 metų vaikų, kuriems nustatoma anemija, skaičius išaugo dvigubai. Viena pagrindinių to priežasčių - netinkama vaikų mityba, o didžiausia problema, kad anemija gali atsiliepti vaiko ateičiai, ypač jo intelektualiniam vystymuisi.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninės gydytoja vaikų hematologė Audronė Mulevičienė išsikėlė uždavinį išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia, kad Lietuvoje mitybinių mažakraujysčių daugėja, ir parengti rekomendacijas, ko imtis, kad vaikai nesusirgtų ir nereikėtų kalbėti apie ankstyvąją diagnostiką.

Anot jos, ilgą laiką buvo manoma, kad svarbiausia šią ligą anksti nustatyti ir pradėti gydyti. Tačiau kitų šalių tyrimais įrodyta, kad neužtenka anksti diagnozuoti - reikia užkirsti kelią šiai ligai atsirasti ir vaikas augs taip, kaip jam duota gamtos, išnaudodamas visą savo potencialą.

A.Mulevičienė tyrimui pasirinko kūdikius ir vaikus iki trejų metų, nes pirmieji treji vaiko metai - paties intensyviausio augimo laikotarpis. Greitai augančiam organizmui reikia daug ir įvairių maisto medžiagų, taip pat šiuo laikotarpiu vystosi pažintinės, su centrine nervų sistema susijusios vaiko funkcijos: klausa, rega, kalbos suvokimas, kalbėjimas. Jeigu vaikas netinkamai ar nepakankamai maitinamas, kyla pavojus, kad besiformuojančios pažintinės funkcijos bus pažeistos. Mokykloje tokie vaikai sunkiai sukaupia dėmesį, blogiau įsimena ir atlieka įvairias užduotis, galiausiai pasiekia prastesnių rezultatų.

Jei augančiam organizmui trūksta geležies, ypač nukenčia visos audinių, organų sistemos, nes šio mikroelemento yra daugelyje fermentų, kitų biologiškai aktyvių medžiagų, ji dalyvauja beveik visuose organizmo procesuose.

„Net ir labai anksti nustačius, kad hemoglobino kraujyje yra tik šiek tiek mažiau, tai jau reiškia, kad organizmas kurį laiką gyvena nepritekliaus sąlygomis“, - perspėja gydytoja.

A.Mulevičienės teigimu, anksčiau kūdikiai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais daug dažniau buvo maitinami karvės pienu ir dažniausiai matydavome gražius vaikučius su apvaliais skruostukais. Dabar vaikai gryno karvės pieno geria ne tiek daug, tačiau suvartoja daug saldžių pieno gaminių: varškyčių, sūrelių, jogurtų. Vaikas pripranta valgyti šiuos skanius produktus ir atsisako mėsos, daržovių. Taip nukenčia augančio organizmo mityba, nes mėsa vaikui reikalinga pirmiausia dėl geležies, be to, yra pagrindinis cinko šaltinis.

Gydytoja ragina tėvus tais atvejais, kai vaikui nustatomas mažesnis hemoglobino kiekis kraujyje, nenumoti ranka ir nevertinti to tik kaip blogo kraujo tyrimo. Tai svarbus ženklas: toks rezultatas atspindi visą vaiko sveikatos būklę ir rodo, kad reikia keisti vaiko mitybą. Ji tvirtina, kad neretai tokie vaikai imami gydyti geležies preparatais, tačiau efekto nėra, nes vaiko mityba ir toliau lieka netinkama.

Šeimos gydytojai, stebėdami augantį kūdikį ir nustatę pirmuosius mažakraujystės požymius, turi koreguoti vaiko mitybą, prireikus skirti geležies preparatų ir kartoti kraujo tyrimą bei vertinti atsaką į gydymą. Pravartu pasikonsultuoti ir su gydytoju hematologu.


Doc. Vaidotas Urbonas, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninės gydytojas gastroenterologas:

Nors mažakraujystės priežastys gali būti įvairios, dažniausiai vaikams diagnozuojama būtent mitybinės kilmės mažakraujystė. Epidemiologiniai duomenys gali būti „slidūs“, nes vaikų mažakraujystės tyrimų nėra daryta daug, tačiau reikia pripažinti, kad sergančių mažakraujyste vaikų daugėja.

Dėl prastos vaikų mitybos iš dalies galima būtų kaltinti kai kuriuos tėvus, nes pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau, pavyzdžiui, tėvų vegetarų, kurie patys laikosi vegetarizmo principų ir jais vadovaujasi maitindami vaikus. Neseniai Neurologiniame skyriuje turėjome vegetarų vaiką - tiesa, į ligoninę jis pateko ne dėl geležies, o dėl vitamino B12 stokos, pasireiškus neurologiniams simptomams. Nors dažniausiai baiminamės dėl geležies stokos, neretai vegetarams pasireiškia ir vitamino B12 stoka, o jos pasekmės kartais būna net skaudesnės nei geležies stoka.

„Nusikalsta“ savo vaikams ir tėvai, maitinantys juos nevisaverčiu, bet vaikų dažniausiai mėgstamu maistu - įvairiomis dešrelėmis, vadinamąja šlapia dešra, greituoju maistu, įvairiais užkandžiais, saldumynais. Nežinia, ar galime „bausti“ tėvus už dažnai pasireiškiančią per didelę meilę, - net ir žinodami, kad tai nesveika, jie perka vaikams tokius produktus, nes vaikas prašo. Mylėdami „per skrandį“ dažnai nepagalvoja apie pasekmes.

Aš visada sakau: pirkite vaikams, kiek galite, ekologiškesnį ir natūralesnį maistą. Ir venkite kraštutinumų. Jeigu vaikas suvalgys kelis traškučius per mėnesį ar kartais išgers gazuoto gėrimo, sveikatos tai nepagadins. Kaip ir cukrus, kurio vaikams reikia, nes vaikų smegenys greitai auga ir eikvoja daug energijos, o gliukozės atsargos organizme greitai išsieikvoja. Jeigu vaiko smegenims trūksta maisto, jam norisi saldumynų, kuriuos valgant cukrus greitai patenka į smegenis. Tačiau tai nereiškia, kad saldainius jis turėtų valgyti kiekvieną dieną.

Mūsų gerėjantis gyvenimas mums „pakiša kiaulę“. Mačiau, kiek maisto pramonės įmonės investuoja į tai, kad jų gaminami produktai būtų patrauklūs pirkėjams. Mokama net už tai, kad pavyktų išgauti malonų produkto traškesį kramtant ar šokolado gabaliukas „patogiai“ priglustų prie liežuvio. Tai natūralu - jie suinteresuoti parduoti kuo daugiau.

Didžiausia problema ta, kad vadinamasis nesveikas maistas dažniausiai būna skanus. O jei skanu, tai visiškai nereiškia, kad sveika, - kuo toliau, tuo labiau situacija darosi priešinga. Negana to, visoje Europoje jau atsirado ta problema, kad žmonės valgo per daug.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?