Netekome mero pavaduotojo Algirdo Balčyčio. Kokį jį prisimins pamario krašto žmonės?

Jis visą gyvenimą, išskyrus studijų laikotarpį, praleido Šilutės rajone. Dirbo įvairiose statybinėse organizacijose, valdžios institucijose, buvo aktyvus politikoje, todėl Algirdą pažinojusių asmenų ratas buvo tikrai platus. Turbūt nerastume pamaryje žmogaus, negirdėjusio A. Balčyčio pavardės ar artimiau su juo nebendravusio.

A. Balčyčio biografijos pradžia - gimė 1948 metų kovo 9-ąją Ramovos kaime, Gardamo seniūnijoje. Baigė Klaipėdos politechnikumą, o 1984-aisiais Vilniaus inžineriniame statybos institute įsigijo inžinieriaus statybininko profesiją.

Tai pačiais metais pradėjo dirbti Šilutės kaimo mechanizuotos kolonos darbų vykdytoju, vėliau triūsė Šilutės žemės ūkio valdybos vyriausiuoju inžinieriumi statybai, Šilutės rajono statybinės organizacijos viršininku.

1990–1991 metais buvo Šilutės rajono savivaldybės valdytojo pavaduotoju statybai, 1991–1995 metais - Šilutės rajono savivaldybės valdytoju ir valdybos nariu. Daugelį metų buvo UAB „Grabupėliai“ valdybos pirmininku. 2000–2001 metais - Šilutės rajono savivaldybės meras, nuo 2012-ųjų iki mirties – mero pavaduotojas.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariu buvo renkamas nuo 2000 metų.

Susikūrus Naujajai sąjungai (socialliberalams), nuo 1999-ųjų vadovavo šios partijos Šilutės skyriui. Iširus Naujajai sąjungai, įsijungė į socialdemokratų gretas.

A. Balčyčio triūsas ir sumanumas ne kartą pelnė puikius įvertinimus. 1995 metais jis buvo išrinktas populiariausiu rajono žmogumi, 2001-aisiais skirta populiariausio Pamario krašto žmogaus nominacija. A. Balčytis buvo aktyvus ir visuomeninėje veikloje – išrinktas Šilutės aeroklubo prezidentu.

2004 metų birželio 13-osios rinkimuose Naujosios sąjungos iškeltas kandidatu į Europos Parlamentą.

Be vyro liko žmona Elvyra, dirbanti Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centre, be tėvo – sūnus Varūnas, dukros Loreta ir Eglė.

Šių eilučių autoriai ir daugelis Šilutės rajono gyventojų gali paliudyti, kad A. Balčyčio buvo, kaip sakoma, pilna visur. Jis dalyvaudavo visuose bendruomenėms svarbesniuose renginiuose, rūpinosi viskuo kaip tikras šeimininkas, o tuo pačiu metu buvo šmaikštus bei nestokojantis gerų ir protingų patarimų.

Prisiminimai dar ilgai neišblės...

 Mirtis nepaiso nei laiko, nei troškimų, nei ašarų. Ji ateina ir pasiima brangiausią žmogų… Mirtis užpučia Gyvenimą kaip žvakės liepsną, tik niekada iš atminties neištrins Žmogaus Atminimo.

Vytautas Laurinaitis, Šilutės rajono savivaldybės meras:

- Tai buvo organizuotas, veiklus, turintis idėjų žmogus. Tai buvo asmenybė, atsidavusi savo miestui, kraštui. Ilgametis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, buvęs meras ir vicemeras visada turėjo savo nuomonę, mokėjo švelniai pakritikuoti kolegas ir pats nebijojo kritikos. Tai buvo darbštus ir konkretus rajono vadovas, tarybos narys.

Artūras Skardžius, LR Seimo narys:

- Tai buvo puikus žmogus, Pamario krašto patriotas, kalbantis gražia mūsų krašto tarme, galėdavęs su bet kokiu žmogumi, nesvarbu kokias jis pareigas užimdavo, rasti bendrą kalbą, nuoširdžiai apsikabinti. Man visada žavėjo jo paprastumas, nuoširdumas. Šis žmogus mano atmintyje visada liks kaip puikus, nuoširdus draugas, sakantis visada tai, ką galvoja, niekada neįžeidžiantis žmogaus. Gaila tokio žmogaus. Sakoma, kad geriausius žmones pasiima pirmus...Tai didžiulė netektis pamario kraštui.

Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus:

- 2000-aisis jis buvo meras ir tuo metu mane paskyrė eiti seniūno pareigas.  Teko su juo daug bendrauti. Tai buvo ūkiškas, konkretus, geros dūšios, žodžio žmogus. Su juo visuomet gerai sutariau. Man atmintyje apie jį liks tik geri prisiminimai.

Algirdas Gečas, Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, opozicijos lyderis:

- Algirdą pažinojau. Tai - neeilinė asmenybė. Su juo man buvo ypatingai malonu bendrauti, nes jis buvo pažįstamas ir mano tėčio. Algirdas – žmogus, turintis didžiulę gyvenimo patirtį, atviras pokalbyje ir idėjomis, energingas. Jis domėjosi istorija. Teko matyti jį ir vaikščiojantį sodyboje, vilkintį paprastais drabužiais ir prižiūrintį ūkį. Jis man toks ūkiškas, tvarkingas žmogus. Liūdna, kad senoji karta nueina. Nejučiomis pajunti, kad dabar jau tu priklausai tai kartai ir turi perimti jų  darbus. Matyt, tokia gyvenimo logika. Gyvenimas viską surėdo savaip.

Aleksas Skablauskas, Grabupėlių komplekso direktorius, buvęs bendradarbis:

-Visa kas yra gera, buvo Algirdas. Jis buvo principingas, darbštus, reiklus, sąžiningas, žodžio nesvaidė pavėjui.  Su juo teko pakankamai daug bendrauti. Drauge dirbome apie dvidešimt metų ir visuomet gerai sutarėme, dirbome į vienus vartus. Mano atmintyje jis išliks kaip šviesi, gera, žodžio besilaikanti, pakankamai artima asmenybė.

Virgilijus Pozingis, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas:

- Tai buvo geras, savo darbą dirbantis žmogus. Belieka tik užjausti artimuosius dėl jo netekties.

Kleopa Sudeikienė, ramutiškė, buvusi mokytoja:

Algirdas mano atmintyje išliks kaip šviesus žmogus, nebijantis padėti. Jis kasmet atskubėdavo prieš šventes, prieš Mokytojų dieną pasveikinti. O ir taip užsukdavo pasiteirauti, ar nereikia kokios pagalbos. Jis kažkada buvo mano mokinys. Gyvenime ne tik man, bet ir daugybei vargstančių daug padėjo. Jis, buvo dėmesingas, visada išklausydavo. Pasiekusi žinia, jog jo jau nebėra, man labai skaudi ir liūdna.

Sigitas Šeputis, Lietuvos socialdemokratų Šilutės skyriaus pirmininkas:

- Tai buvo šiltas, charizmatiškas, pareigingas, nenuilstantis visuomenės veikėjas, aktyvus partiniame ir politiniame gyvenime. Su juo buvo lengva dirbti, nes jis turėjo daug idėjų, planų, jame netrūko gerumo. Jis nemokėjo plaukti pasroviui, jis vis turėjo ieškoti kažko... Nuolat bendravo su žmonėmis. Matomai tokiems žmonėms neduota gyventi ilgai...