Kalėdų žaislų dirbtuvės veikia Saugose

2016-11-28, Violeta Astrauskienė

Už savaitės kalendoriuje puikuosis gruodis – pirmasis žiemos mėnuo, kai širdyje pajusime nepaprastą – kalėdinę nuotaiką. Kada padvelkia Kalėdomis? Kai aplinką papuoši savo rankomis padaryta dekoracija, patogiai pasodinęs įtaisai butaforinį Kalėdų Senelį, lango stiklą leidi nosimi baksnoti elniui Rudolfui, o žvilgsnis panyra į miestuose ir gyvenviečių centruose iškilmingai įžiebtas, akis ir širdis džiuginančias Kalėdų žaliaskares. Susikurti šventinę nuotaiką, savo rankomis prisilietus prie medžio, dažų, teptukų ir visų kitų gamybai reikalingų dekoracijų, po keliolikos kantraus darbo minučių, visa tai pavirs nuostabiu žaisliuku, tikra kalėdine grožybe. Eglutės žaisliukų gamyba gali tapti smagia laisvalaikio veikla, suartinančia šeimos narius, suteikiančia galimybę išreikšti kūrybiškumą ir mažiems, ir suaugusiems - taip mano Saugų J. Mikšo pagrindinės mokyklos direktorė Jurgita Lidžiuvienė, kuri pritarė idėjai mokyklos patalpose įkurti Kalėdų žaislų dirbtuvėlę. Sutikite, kad rankų gamybos daiktai spinduliuoja šilumą, kurios neturi jokie, net ir patys gražiausi žaisliukai iš prekybos centrų, paantrino seniūnijos kultūros renginių organizatorė Lijana Gatelienė, kuruojanti dirbtuvėlėje gaminamų žaislų procesą, o jeigu prie jų prisilies dar ir saugiškių vaikučių rankos – žaisliukų aura bus tiesiog nenusakoma, užbaigia mintį Lijana! Saugų seniūnė Dalia Rudienė neslepia, kad šiais rankų darbo žaisliukais šiemet bus papuošta Saugų gyvenvietės žaliaskarė ir džiaugiasi, kad Marius Stulga, Arūnas Rabačiauskas, Viktoras Macpreikšas ir Alfredas Požėra talkino paruošiant medieną žaisliukų gaminimui. Dailės mokytoja Rita Šleinytė kartu su mokiniais užsiima kūrybiniu procesu.

Puošti eglutę šiuo laikotarpiu – graži tradicija, iš kur ji? Gerbti medį – senas paprotys. Medis mūsų protėviui buvo labai reikalingas: iš jo gaminosi darbo įrankius, po juo galima pasislėpti nuo lietaus, vėjo, dažno medžio vaisiai tinkami maistui. Medis dega. Ugnis reikalinga žmogui jo kasdienėje buityje. Amžinai žali medžiai žmogui kėlė dar didesnę nuostabą ir pagarbą. Todėl, pavyzdžiui, germanai nuo neatmenamų laikų garbino eglę. Ilgainiui amžinai žaliuojančius medžius imta laikyti gyvybingumo, vaisingumo simboliais, apsisaugojimo nuo blogųjų dvasių priemonėmis. Pasak etnologo Liberto Klimkos, dar carizmo laikais Lietuvos šviesuoliai šnairai žiūrėdavo į rusiškose mokyklose papuoštas eglutes ir nerimaudavo, kad šitaip bandoma į jas iš „daraktorinių“ mokyklų pervilioti lietuvių vaikus. Eglė buvo vienas iš tų medžių, kurį lietuvis laikė šventu ir kartais ji buvo siejama netgi su mitiniu gyvybės medžiu. Tą liudija ir pasaka apie eglę - žalčių karalienę. Mes ir dabar tebeturime vieną įdomią reliktinę tradiciją – eglišakėmis nubarstyti takelį į tuos namus, kur yra pašarvotas mirusysis.

Kai kurie tyrinėtojai mano, kad žaliomis šakelėmis prieš Naujuosius metus dar senovėje būstus puošdavę graikai ir romėnai. Manoma, kad dabartinės Kalėdų eglutės tėvynė – Vokietija. Čia 1611 m. pirmąkart ją papuošusi grafienė Brieg. Iš Vokietijos eglutės puošimo tradicija paplito Anglijoje, Prancūzijoje ir Šiaurės Italijoje. XVIII a. eglutė jau buvo žinoma visoje Europoje. Po Kalėdų eglute pradėtos dėti ir dovanėlės vaikams. Rusijoje kalėdinė eglutė XIX a. pirmojoje pusėje pasirodė miestuose, kuriuose gyveno vokiečiai. Į Lietuvą paprotys atėjo šio šimtmečio pradžioje. Pirmiausia, jis paplito dvaruose, mokyklose, bažnyčiose (bažnyčia aiškina, kad eglutė simbolizuoja Kristų, o jos amžinas žaliavimas – amžinojo gyvenimo viltį).

Susikūrus nepriklausomai Lietuvai, Švietimo ministerija išleido direktyvinį raštą, ragindama mokyklose puošti eglutes. Kai tai buvo pradėta daryti, eglutės atėjo ir į kaimą. Be to, atėjus krikščionybei, Saulės sugrįžimo šventė sutapatinta su kūdikėlio Jėzaus gimimu. Ir Naujieji metai tada buvo nukelti į žiemą. O kas žiemą žaliuoja? Pietų kraštuose gal dar ir rastume ką nors žalio, o mūsų vidutinėse platumose žaliuoja tik eglutė. Taip eglutės šakelė tapo Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų simboliu.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!