80-metė kaltinta pinigų klastojimu: „Jaučiausi kaip „džihadistė“ su sprogmenų maišu“

J. Ruzveltienė lapkričio trečiąją dieną ėjo pirkti laikraščio. Už jį pardavėjai padavė penkiasdešimties eurų kupiūrą. Ši patikrinusi pasakė, kad pinigai yra netikri. Todėl, netrukus, buvo iškviesti policijos pareigūnai.

„Pardavėjos apstojo mane iš visų pusių. Čia ir policija atvažiavo. Apsupo mane kaip kokią diversantę ar „džihadistę“ su sprogmenų maišu. Žiūrėk, čia mane jau veža į policijos komisariatą. Vos nenukritau – „aparpalio“ vos negavau. Kol apžiūrinėjo ir tikrino mano 50 eurų kupiūrą, taip buvau išsigandusi, kad vis dairiausi, ar dar koks ARAS neatlėks su „kalašnikovais“, - pradėjo pokalbį šilutiškė.

Pasak jos, policijos komisariate ją apklausinėjo pareigūnai net pusantros valandos. Senolei teko pasakoti, iš kur gavo penkiasdešimties eurų kupiūrą. „Draugė turėjo grąžinti penkiasdešimt eurų. Tai man juos ir grąžino. Žinau, kad ji tikrai buvo ėmusi juos iš bankomato. Tądien policininkams sakiau, kad rytoj reikia nueiti į banką ir patikrinti, ar tikrai tie pinigai netikri. O jie man sakė, kad ten tokie pat aparatai, kaip ir parduotuvėje. Bet juk banke aparatai „mandresni“. Nejaugi policininkai to nežino? Juk banke visą krūvą pinigų iškart patikrina, - tęsė pasakojimą senolė.- O jie, neva, netikrus mano pinigus išsiuntė į Vilnių ekspertizei. Ekspertizės atsakymas grįžo tik lapkričio 18-ąją. Keliavo net penkiolika dienų“.

Janina po ekspertizės grąžintus pinigus tuoj nunešė į banką, kur patikrinta kupiūra buvo pakeista į kitą.

J. Ruzveltienė nesupranta, kodėl policininkai kitą dieną nenunešė ir nepatikrino kupiūros banke? Kodėl pardavėjos iškart dėl to kvietė policiją?

Garbingo amžiaus šilutiškei savo pinigų teko laukti ne vieną savaitę. „Pensininkui tai labai dideli pinigai. Sumoku mokesčius. Jei dar perku dujas, vaistus, lieka tik šimtas eurų iš pensijos", - guodėsi Janina.

Į moters klausimus atsake Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos viršininkė Jurgita Nausėdienė. Ji, pirmiausia, atsiprašė J. Ruzveltienės už patirtus nemalonumus. „Pranešimas apie šį įvykį buvo gautas jau po darbo. Todėl tą pačią dieną nebuvo galimybės nueiti į banką ir juos patikrinti. Parduotuvėje aparatas rodė, kad kupiūra galimai netikra. Todėl tyrimas reikalauja ekspertizės. Gauta išvada, kad pinigai nesuklastoti. Mes net neabejojom, kad ji bus tikra. Bet yra tokia tvarka - įtariama suklastota kupiūra siunčiama  ekspertizei. J. Ruzveltienei tik atrodė, kad su ja elgiamasi kaip su nusikaltėle, bet ji nebuvo sulaikyta, jai nebuvo uždėti antrankiai. Tiesiog, policijoje buvo atlikta apklausa. Nežinau, kodėl ji sako taip. Su ja tikrai nebuvo elgiamasi kaip su nusikaltėle“, - kalbėjo pareigūnė. Anot jos, jei parduotuvėje aparatas neskaito pinigų, pardavėjos turi kviesti policijos pareigūnus. Tokia tvarka.

Viršininkė J. Nausėdienė teigė, kad, įvedus eurą, tokių tyrimų buvo atliekama itin daug. Daugeliu atvejų pasitvirtino įtarimai - pinigai buvo suklastoti. Pinigus bandančių suklastoti pasitaiko ir dabar.

Už jų klastojimą asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Jiems gali būti paskirta bauda, laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metu. Atsakomybė priklauso nuo suklastotų pinigų kiekio. Jei jis didelis, galima „užsidirbti“ ir dešimt metų belangės.