Pagėgiškė Gražina Jankauskienė – Seimo nario Ričardo Juškos padėjėja

2016-12-07, Stasys BIELSKIS
Seimo nario R. Juškos padėjėja Pagėgiuose nuo šiol bus tos pačios partijos – LR liberalų sąjūdžio – atstovė.
Seimo nario R. Juškos padėjėja Pagėgiuose nuo šiol bus tos pačios partijos – LR liberalų sąjūdžio – atstovė.

Pagėgių savivaldybės tarybos narė, kaimo bendruomenės „Lumpėnų strazdas“ pirmininkė Gražina Jankauskienė buvo pakviesta į Seimą, kur patvirtinta Jurbarko-Pagėgių apygardoje išrinkto Ričardo Juškos padėjėja. „Šilokarčemos“ korespondentas šiam Seimo nariui pateikė keletą klausimų.

- Gerb. Ričardai Juška, turėsite berods tris padėjėjas?

- Taip, viena dirbs Vilniuje, Seime, kita – Jurbarke, o Gražina Jankauskienė – Pagėgiuose.

- Pagal kokius kriterijus rinkotės padėjėjas? G. Jankauskienė yra netgi tos pačios partijos - Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio – narė...

- Tai natūralu, kadangi pagal įstatymą Seimo nario padėjėja ir sekretorė yra politinio-asmeninio pasitikėjimo tarnautoja. Nejaugi ieškosiu kitų partijų atstovų? Renkamės iš tų žmonių, kuriais pasitikime – ir politiškai, ir asmeniškai.

- Tikriausiai atsižvelgėte į G. Jankauskienės išsilavinimą, sugebėjimus? Ji, rodos, neturi teisininko išsilavinimo?

- Be abejo, atsižvelgiau. Seimo nario padėjėjai nebūtinas teisininko išsilavinimas, ji yra politinio-asmeninio pasitikėjimo. Aukštos kvalifikacijos teisininkai yra samdomi dirbti tik Seimo frakcijose. O Seimo narys renkasi tokius padėjėjus, kurie, jo nuomone, patikėtus darbus sugebės atlikti ir kuriais jis pasitiki.

- Ar Jūs Pagėgiuose iškart pasirinkote būtent G. Jankauskienę, o gal padėjėją rinkotės iš kelių kandidatų?

- Šiaip pasirinkimas Pagėgiuose buvo labai nesudėtingas todėl, kad Gražiną seniausiai pažinojau – ne vienerius metus ir rinkiminėse kampanijose, ir politinėje veikloje. Net nesukėlė abejonių, kad galėčiau nepasirinkti šitą žmogų.

- Pakalbėkime ir apie kitus dalykus aukščiausioje valstybės institucijoje. Jūs Seime esate naujokas, papasakokite apie tai, kokį Seimą iki šiol įsivaizdavote, ir kaip jis atrodo dabar, matant iš arti, iš vidaus. Ar tokie buvo Jūsų lūkesčiai?

- Kadangi pats esu ketvirtį amžiaus praleidęs politikoje, savivaldoje, jau turėjau įsivaizdavimą apie darbą Seime, tuo labiau, kad ne kartą ir ne du, dirbant meru, teko čia lankytis. Sunku dabar būti vertinti vienaip ar kitaip išdirbus Seime tik tris savaites – išvados gali būti klaidingos. Bet pirmas įspūdis, palyginus Savivaldybės tarybos darbo reglamentą su Seimo statutu, - pastarajame yra labai sudėtingos, grandiozinės pačios procedūros. Kol kas įspūdis toks, kad vien tiems procedūriniams klausimams sugaištama labai daug laiko ir, mano nuomone, jis neefektyviai išnaudojamas. Kai prasidės įstatymų priėmimas, darbas komitetuose bei procedūriniai klausimai, gal mano nuomonė ir keisis, ir bus objektyvesnė išdirbus bent keletą mėnesių ar pusmetį.

- Dabar liberalai yra pasiskelbę opozicine frakcija. Tad Seime atstovausite opoziciją. Jūsų nuomone, ar tokiu atveju įmanoma ką nors Seime nuveikti?

- Aš net neabejoju, kad įmanoma. Tą numato ir Seimo statutas, ir opozicijos darbotvarkės, ir įstatymų projektų pateikimas bei registravimas, be to opozicijos atstovo darbas labai daug priklauso nuo komiteto, kurio nariu jis yra. Bent aš džiaugiuosi, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys jau pirmojo posėdžio metu paminėjo, jog norėtų, kad komiteto posėdžiuose visi pamirštų partijas, nepolitikuotų, o tiesiog sutelktai dirbtų. Konkrečiai – tobulinant ir priimant reikalingus įstatymus, ir visiškai neskirstant į pozicijas bei opozicijas. Tai nemažai priklauso nuo žmonių, nuo pačios pozicijos. Reikia pripažinti, kad bet kuriuo atveju daug lengviau sulaukti paramos, teikiant vienas ar kitas įstatymų pataisas, būnant pozicijoje. Apie tai ir kalbos nebegali būti. Bet negalima sakyti, kad būdamas opozicijoje, esi tiek suvaržytas, jog būsi neišgirstas. Su tokia nuomone nesutikčiau.

- Ką dar reikėtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, kuriame dirbsite, nuveikti, kad būtų geriau savivaldybėms, tarp jų – ir Pagėgių? Ar įmanoma ką nors patobulinti?

- Darbo yra be galo daug. Štai šiandien priėmėme pirmąjį sprendimą stabdyti Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių įsigaliojimą, nes buvo numatyta, kad viešųjų paslaugų teikimas turi įsigalioti nuo sausio 1 dienos. Iki šiandien dar neparengti poįstatyminiai aktai ir net neišaiškintos sąvokos. Jau net dėl gaisrų gesinimo Vietos savivaldos įstatymas ir visiškai pasenęs Valstybės tarnybos įstatymas nebeatitinka šių dienų realijų. Arba biudžetinių organizacijų valstybės tarnybos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, kuri aštuonerius metus nė karto nepakeista. Iš Europos komisijos sulaukta priekaištų, kad vėluoja lobistinės veiklos įstatymų priėmimas ir pataisos. Jau keletą metų vėluoja Rinkimų įstatymų kodekso, į kurį būtų sudėti ir patobulinti visi rinkimų įstatymai, kad jie neprieštarautų vieni kitiems, priėmimas. Tokių darbų šioje srityje yra labai daug.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?