Rimantas Mačijauskas – besigalynėjantis su ugnies ir vandens stichijomis

2017-01-05, Kalbino Romualdas Danielius MAŽUTIS
Šilutės ugniagesių komanda savo kieme su juos aplankiusiais svečiais.
Šilutės ugniagesių komanda savo kieme su juos aplankiusiais svečiais.
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas, pulkininkas-leitenantas, buvęs karo naras, 57-erių Rimantas Mačijauskas vaikystėje pirmiau išmoko plaukti nei dviratį minti. Kai pavasariais į Ramučių pievas atliūliuodavo potvynis, Rimantėlis plaukiodavo po jas skardine vonia. O užaugęs ir tapęs naru, turėjo daugiau kaip 3000 panėrimų, kaip pats suskaičiavo iš visokių tarnybos užrašų, po vandeniu yra išbuvęs 6346 valandas arba 264 paras. Su juo ir kalbamės ne tik apie darbą.

Jūsų gimtinė?

- Ramučiai. Vaikystė prabėgo prie tvenkinio. Kartu su bendraamžiais kartais įmesdavom į laužą pušyne atrastą antrojo pasaulinio karo laikų aprūdijusią miną. Driokstelėdavo, išgirsdavo visas kaimas. Už paaugliškas išdaigas tėvai išperdavo kailį. Nieko, ištverdavom. Gaila, tėvelių Justino ir Bronislavos nebeturiu, amžiną atilsį jiems.

Karjera?

- Nuo naro iki priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko. Nuo vidaus tarnybos jaunesniojo leitenanto iki pulkininko- leitenanto. Tam prireikė 37-erių tarnybos metų.

Kaip tapote naru?

- 1978-aisiais pašaukė atlikti privalomą karo tarnybą rusų kariuomenėje. Niekur nedingsi, reikėjo eiti. Į karo narų mokyklą Sevastopolyje, prie Juodosios jūros, atvežė iš Vilniaus 30 lietuvaičių. Patikrinus sveikatą, likau vienas. Išbandymų slėgiu baro kameroje kiti nepernešė: kam sustreikavo širdis, kas duso, kam trūko ausų būgneliai. Per pusmetį išmokau dirbti vidutiniame gylyje – iki 60 metrų. Aukštesnė narų kategorija – gilumininkai. Jie nerdavo iki 200 metrų. Mano darbo po vandeniu stažas: 264 paros. Per tą laiką įgijau narams prirašytą ligą - radikulitą. Prisitaikiau.

Panėrimai susiję su pavojais. Kas yra labiausiai išgąsdinęs?

- Treniruotas naras po vandeniu ištūno valandą, naujokas – 10-15 minučių. Priklauso nuo kvėpavimo tankio. Baimė, aišku, ne pagalbininkė. Žmogus pradeda alsuoti kaip šuo. Ladogos ežere teko ieškoti vokiečių minų su rageliais bei nesprogusių torpedų. Man, beje, labiausiai įsiminė ne šaltas Ladogos vanduo, o dumblina Plaškių senvagė. Pastarosios juodumos prožektorius neperskrodė. Ten ieškojau nuskendusio vietos gyventojo. Vaikščiojau dugnu ištiesęs į priekį rankas. Skenduoliai upėse paprastai randami srovės nunešti prie kerų, duobėse. Tik tvenkiniuose lieka beveik toje pačioje vietoje. Slinkau priekin vos ne ropomis, padėdamas sau peiliu, įbesdamas ašmenis į gruntą. Peilis narui praverčia, jei įsipainioja į brakonierių tinklus. Mane su valtyje sėdinčiais kolegomis jungė virvė. Kaproninė arba sintetinė virvė – narų „telefonas“. Patimpčioji ir sutartais signalais susikalbi su budinčiais viršuje. Aklinoje tamsoje skenduolis kažkokiu būdu užsikabino už baliono vožtuvo tarsi norėdamas dar vienos aukos. Ieškojau skenduolio dugne, o jis „užsikorė“ man ant nugaros. Beje, Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pirmoji Lietuvoje nuo 1995-ųjų pasitelkė į pagalbą čia veikusius aštuonis gelbėjimo stoties narus. Tą iniciatyvą padėjo „pramušti“ a. a. Algirdas Balčytis. Nuo 2012-ųjų narų pajėgos sutelktos Klaipėdoje. Taip racionaliau. Naro įrangos vieno komplekto kaina – apie 15000 eurų.

Gaisrai. Ką sunkiau gesinti: pastatą ar mišką?

- Mišką. Ypač jei ugnies drakonas skrieja žemų pušaičių ar eglaičių viršūnėmis. Taip du kartus degė Neringa. Pažeme slenkantį gaisrą lengviau gesinti.

Ar 2016-aisiais būta padegimų, žmonių aukų?

- Nei pernai, nei šiemet iki gruodžio 20-osios niekas gaisruose nežuvo. Tuo galime didžiuotis. Gaisrų pamečiui mažėja. Tiesa, dėl įtartinų gaisrų aplinkybių pradėti 9 ikiteisminiai tyrimai. Gelbėjimo darbų per 11 mėnesių atlikom 167, iš kurių net 61 kartą kalta neatsargi žmogaus veikla buityje. Pridursiu juokelį: gaisrininkas miega – žmogus džiaugiasi, gaisrininkai lekia į gaisrą, įjungę šiurpią sireną  – žmogus nustėrsta, verkia.

Ar domitės politika?

- Aš pareigūnas. Mano ir mano kolegų politika – tarnyba. Darom, ką vadovybė liepia.

Esat medžiotojas. Taikliausias šūvis?

- Priklausau Jonaičių medžiotojų būreliui. Prieš septynerius metus, sėdėdamas medžiotojų bokštelyje, patiesiau 180 kilogramų šerną. Didžiausio trofėjaus iltys kabo namuose, ant sienos Ramučiuose. Vilko nesu „nupyškinęs". Užtat mano tėvas yra išgelbėjęs vilkę iš kilpos. Vaduojama vilkė pernelyg nesidraskė, suprato, kad jai padeda. Tėvas pririšo vilkę prie būdos. Šeriama priimdavo maistą iš rankų, bet naktimis staugdavo, gąsdindavo kaimą. Atvažiavęs inspektorius nupylė pilkąją.

Gražiausia spalva?

- Mėlyna.

Krepšinio fanas?

- Pasižiūriu Kauno „Žalgirio“, Vilniaus „Lietuvos ryto“ rungtynes, bet užkietėjusiu fanu savęs nelaikau.

Įdomiausia televizijos laida?

- Žinios ir TV3 pagalba. Deja, pastaroji laida susitelkusi į lietuviško kasdienio negatyvo rodymą. Taip, netrūksta degradavusių žmonių, bet užsieniečiai, pasižiūrėję girtų vyrų ir moterų keiksmų, muštynių, varganos buities, gali pamanyti, kad čia visi tokie. O juk taip nėra.

Filmai, knygos?

- Patinka istoriniai filmai – „Vikingai“, lietuviškas „Herkus Mantas“. Paskutiniu laiku knygų nebeskaitau, nes akys pavargsta nuo kompiuterio. Anksčiau mėgdavau knygas apie karą, indėnus. Gal labiau senstelėjęs vėl skaitysiu, prisijungsiu prie žmonos Laimos pomėgio, kuri skaito storiausius romanus.

Skaniausias patiekalas?

- Žuvis. Karšis. Nors yra brangesnių žuvų, bet mes, pamariškiai, vertinam rūkytą ar keptą karšį. Antroje eilėje – grybai, trečioje – mėsa.

Geriausias metų laikas?

- Tik ne ruduo.

Ar Lietuvai reikia pabėgėlių?

- Pirmiausia, susigrąžinkime iš užsienių saviškius. Ar šeimyniška, kai mūsų vaikai išvaro uždarbiauti į anglijas, airijas, norvegijas, o čia suguža svetimi išlaikytiniai?! Tokia mano nuomonė.

Horoskopas?

- Svarstyklių ženklas. Kažkiek atitinka mano būdą. Nieko nedarau priešokiais, nepagalvojęs. Horoskopus paskaitau, bet nepasikliauju. Pažįstu privatininką, kuris samdinį renkasi pagal horoskopą.

Kur švęsite Kalėdas ir Naujuosius? Ko palinkėtumėt pamariškiams?

- Kalėdas sutiksiu namuose, o kur švęsiu 2017-uosius, dar nežinau. Pamariškiams linkiu visokeriopos kloties, darnos darbuose, šeimose ir kad niekad neprireiktų skambinti ugniagesiams gelbėtojams, ypač per šventes.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?