Kokie 2016-ieji buvo pamario krašto ūkininkams?

2017-01-16, Stasys BIELSKIS
Vyresnysis specialistas, agronomas Darius Lidžius.
Vyresnysis specialistas, agronomas Darius Lidžius.

Sakoma, kad viščiukus rudenį skaičiuoja, o ūkininkams apžvelgti savo nuveiktus darbus, sužinoti išlaidas ir pajamas, geriausia yra metams pasibaigus. Apie tai „Šilokarčemos“ korespondentas kalbėjosi su Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėju Povilu BUDVYČIU ir vyresniuoju specialistu, agronomu Dariumi LIDŽIUMI, Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininku Kęstučiu ANDRIJAUSKU.

Išmokėtos įvairios paramos

P. Budvytis teigė, kad praėjusieji, 2016 metai, Šilutės rajono ūkininkams buvo vidutiniški. Žemdirbiams, auginantiems grūdines kultūras, metai buvo nelabai palankūs.

„Derlius užderėjo nemažas, - sakė P. Budvytis, - tačiau lietingos oro sąlygos javapjūtės metu stipriai pakenkė jo kokybei, todėl krito supirkimo kainos ir ūkininkai neturėjo pelno“.

Gyvulininkystės sektoriuje, palyginti su 2015-aisiais, padėtis šiek tiek stabilizavosi. Kaimo reikalų skyriaus vedėjas išvardijo ūkininkams per metus išmokėtas paramas. „Gyvulių augintojams buvo išmokėta susietoji parama už mėsinius galvijus po 108,78 Eur, mėsines avis – 13,41 Eur, pieninių veislių bulius – 76,79 Eur, pienines ožkas – 41,38 Eur. Ūkininkams, auginantiems pienines karves, buvo išmokėta susietoji parama po 91 Eur už pieninę karvę, taip pat rugsėjo-spalio mėnesiais buvo mokama tikslinė parama pieno gamintojams už parduoto pieno toną po 30 Eur. Galima pasidžiaugti, kad metų gale pakilo pieno supirkimo kainos iki 24-28 centų už kilogramą“, - pasakojo P. Budvytis.

Melioracijos problemos išlieka tos pačios

Skyriaus vedėjas yra atsakingas ir už melioracijos problemų sprendimą, o jų 2016-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, buvo daug.

Pasak jo, drenažo sistemos įrengtos prieš 40-50 metų, todėl yra praktiškai visiškai susidėvėjusios. Smulkių remonto darbų nepakanka atstatyti sistemas, reikalinga atlikti rekonstrukciją, tačiau tam lėšų neskiriama. Taip pat ir avariniams remontams atlikti skiriama nepakankamai lėšų. 2016-aisiais buvo skirta tik 266 tūkst. eurų, už šias lėšas reikia prižiūrėti 85 tūkst. hektarų melioruotą plotą - atlikti drenažo, pralaidų, griovių ir tiltų remontus. Labai bloga padėtis su drenažo sistemomis yra rajono gyvenvietėse - Usėnuose, Gardame, Šyliuose, Švėkšnoje, Saugose ir Pagryniuose.

Gyvenviečių drenažo remontui pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. 3D-271 ,,Dėl valstybės biudžeto specialiosiomis tikslinėmis dotacijomis einamiesiems tikslams finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje prioritetų“  galima skirti tik 15 proc. lėšų iš metinio melioracijos programos biudžeto. Teigiama, kad kai kur drenažo sistemos sugadintos statybų metu, o kai kurie gyventojai anksčiau buvo pasijungę į drenažą nuotekas, kurios stipriai sugadino drenų pralaidumą. Pasak P. Budvyčio, aišku, kad ne vien tai galima kaltinti, nes drenažo sistemos yra atitarnavusios ir šiuo metu jau būtina jas rekonstruoti.

„Norėčiau palinkėti Šilutės rajono ūkininkams, kad 2017-ieji būtų kuo palankesni, jog daržininkams, sodininkams, javų augintojams užderėtų geri derliai, o gyvulių laikytojams - gerų supirkimo kainų, - sakė P. Budvytis.

Javai iššalo, lietus suniokojo derlių...

Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas D. Lidžius teigė:

„Praėjusiais metais rajone gerai užderėjo kvietrugiai – ūkininkai, kurie vidutiniškai tręšė, vasarinių kvietrugių prikūlė po 3-4 t/ha, žieminių javų 90 proc. iššalo. Vasarinių kviečių prikulta tik po 3-4 t/ha. Kadangi buvo šaltas pavasaris, lietinga vasara, pasėliams pakenkė įvairios ligos. Lietingas ruduo suniokojo daug derliaus, beveik 80 proc. kviečių buvo tik ketvirtos klasės. Šilutės rajone nėra daug derlingų žemių, todėl jos labiau tinka grikiams auginti. Bet dėl užsitęsusio lietaus 50 proc. grikių derliaus buvo suniokota. Vidutinis grikių derlingumas - 1,6-2,4 t/ha. Galime pasigirti, kad grikių plotai mūsų krašte didėja – pernai jų auginta 2 161 ha. Tai rodo, kad ūkininkai bando prisitaikyti prie nederlingų žemių, jas tinkamai išnaudoti. Grikiai reikalauja mažiau priežiūros“.

Pagal ūkininkų deklaracijas, 2016 metais buvo užsėti tokie plotai: grikiai - 2 161ha, vasariniai kviečiai – 4 375 ha, vasariniai kvietrugiai – 1 856 ha, vasariniai rapsai – 489 ha, žirniai – 2 181 ha.

Ūkininkams 2016-ieji – išbandymų metai

O ką apie praėjusius metus kalba ne valdžios atstovai, o patys žemdirbiai? Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas K. Andrijauskas teigė, kad 2016-ieji daugumai žemdirbių, taip pat ir gyvulininkystės bei pienininkystės ūkių savininkams buvo išbandymų metai, kai didžiajai daliai ūkių teko balansuoti tarp išlikimo ar bankroto.

„Metai išties buvo nelengvi augalininkystės ūkiams, kai didžioji dalis žiemkenčių neatlaikė žiemos permainų ir tiesiog buvo sunaikinti, taip atsitiko apie 90-čiai procentų pasėlių, - konstatavo K. Andrijauskas. - Negana to, vėliau pasireiškė vasaros išbandymai. Kai žieminiai plotai buvo atsėti vasarinėmis kultūromis, tie patys nukentėjo dėl užsitęsusio lietaus ir taip pakartotinai buvo prarastas numatytas derlius, kurio kokybė geriausiu atveju tiko tik pašarams“.

Atsižvelgiant į ūkininkų prašymus, LŪS Šilutės skyrius kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės merą Vytautą Laurinaitį su prašymu, kad būtų rasti sprendimai, kaip nukentėjusiems žemdirbiams padėti esant tokiai situacijai.

Tiek Kaimo reikalų skyrius, tiek Savivaldybės meras neliko abejingi ūkininkų prašymui. Jie parengė kreipimąsi ir Žemės ūkio ministerijai, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, prašė rasti būdų, kaip pagelbėti nuo gamtinių sąlygų nukentėjusiems žemdirbiams.

„LŪS Šilutės skyrius savo iniciatyva kreipėsi į aukštesnės instancijos visuomeninę organizaciją, kad ji taip pat ieškoti būdų kaip pagelbėti žemdirbiams, - pasakojo K. Andrijauskas. - LŪS bendru sutarimu kreipėsi į šalies Vyriausybę prašydamas rasti būdų, kaip padėti žemdirbiams. Bet, deja, teko nusivilti gautu atsakymu, kad pagalba negalima tokiais atvejais. Tiek Vyriausybė, tiek Žemės ūkio ministerija atsakymuose teigė, kad pasėliai turėjo būti draudžiami – tik tuomet būtų kompensuojami tokio pobūdžio netekimai. Ūkininkai puikiai žino draudimo kompaniją, kuri draudžia pasėlius, bet būtent tų sąlygų, kurios vyravo 2016 metais, ji netaikė, tai nebuvo tas rizikos faktorius, kurį ji įtraukė į draudžiamųjų įvykių sąrašą (tai yra - užsitęsę krituliai). Todėl didžioji dalis ūkininkų ir nedraudžia pasėlių, nes tai neišspręstų jų finansinių praradimų problemos, priešingai - draudimas tik dar labiau padidintų ūkininkavimo sąnaudas“.

K. Andrijauskas pastebėjo, kad 2016-ieji ne ką lengvesni buvo ir gyvulininkystės sektoriui, kadangi dėl vyraujančių žemų supirkimo kainų daugelis ūkininkų kone bankrutavo.

„Ir tik po didelių pastangų, atstovaujančių organizacijų įtikinimų, kad reikalinga parama šiam sektoriui, Europos Komisija bei mūsų Vyriausybė rado sprendimus, kaip padėti šiam sektoriui dėl vadinamojo embargo, nes dėl jo šis sektorius ir buvo nukentėjęs, - teigė K. Andrijauskas. - Tai vienintelė išeitis, kuri padėjo šiam sektoriui atsilaikyti. Visi sprendimai, kurie buvo priimti, - buvusios Vyriausybės nuopelnas. Šiuo metu ūkininkai intensyviai domisi naujosios Vyriausybės darbu, kokia jos vizija ir kokie sprendimai numatomi svarstyti bei teikti Seimui, kad nebūtų patvirtinti papildomi mokesčiai, neatsirastų sunkumų parduodant žemę“.

Pokalbiui baigiantis K. Andrijauskas sakė: „Tikiuosi kad 2017-ieji žemdirbiams turėtų būti palankesni vien todėl, kad Seime mums atstovauja daugiau nei dešimt parlamentarų, kurie yra būtent ūkininkai. Tad norisi palinkėti derlingų ir gausių metų visam žemės ūkio sektoriui“.


Straipsnio komentarai

Vytas2017-01-16
Stasiuk paziurek ka po nuotrauka parasei (Vyresnysis specialistas, agronomas Darius Lidžius.) Komentaras patinka Komentaras nepatinka
ir dar sako oi kiek ukininkam išmoku išdalijom tai kur tos išmokos 2017-01-16
ššššš IŠ didžiosios raidės ka jie gero davė kokiais metais nei pajamu nei kokiu pasieliu geru o VMI oi kokias pajamas skaičiuot moka kad tipo tiek ir tiek deklaravom tiek ir tiek pajamu gavot o kad ateitu nors vienas pamatytu kiek naštos ir reliai sukišt reikia nei vienas nemato Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?