Ūkininkai ne tik rinko naują tarybą, bet ir su ašaromis kalbėjo apie žemelę maitintoją

Įvyko pakartotinai kviesta LŪS Pagėgių krašto ūkininkų skyriaus konferencija. Šį kartą pagal įstatus pakako 30 susirinkusių narių, kad galėtų įvykti tarybos rinkimai.

LŪS Pagėgių krašto ūkininkų skyriaus tarybos nariais buvo išrinkti  Stasys Sudeikis, Egidijus Masidunskas, Gintaras Ramanauskas, Vytautas Starikovas, Algirdas Steponavičius, Romaldas Mančas, Arūnas Bušniauskas, Remigijus Kelneris, Dalia Šimkienė, Vytautas Šimkus, Jūratė Kapačinskienė ir Edgaras Sudeikis.

Tarybos narys R. Mančas pasiūlė kandidatu į tarybos pirmininkus buvusį jos pirmininką R. Kelnerį. O pastarasis pasiūlė E. Sudeikį ir pakvietė prisistatyti bei išdėstyti savo numatomą programą. E. Sudeikis trumpame dalykiniame prisistatyme didžiausią dėmesį skyrė kooperacijos būtinumui visose ūkininkavimo srityse. Balsų dauguma tarybos pirmininku trims metams vėl buvo išrinktas R. Kelneris. Jis pasiūlė į pavaduotojo postą E. Sudeikį ir, šiam sutikus, vienbalsiai buvo patvirtintas pirmininko pavaduotoju.

Revizijos komisijos ataskaitą perskaitė komisijos pirmininkas Aretas Gečas. Pranešėjas teigė, kad finansinių pažeidimų nepastebėta. Pasidžiaugta, kad skyrius nebeturi įsiskolinimo LŪS centrui. Be to, Pagėgių krašto ūkininkų skyrius atliko vieną labai gerą darbą, nes praėjusiais metais prisidėjo prie  istorikų Vytenio ir Junonos Almonaičių keliautojo po Pagėgių kraštą žinyno „Šiaurės skalva“ išleidimo. Šis žinynas tapo labai populiarus, jo tiražas buvo išleistas pakartotinai.

Verslininkų pastangos ir „banditiški“ atvejai

Užbaigus tarybos ir skyriaus vadovų rinkimus, dar apsvarstytas labai svarbus LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas. Šiuo metu labai aktualus klausimas, nes ES parlamentas yra pareiškęs Lietuvos Respublikai pretenziją dėl mūsų šalyje priimtų apribojimų, norintiems laisvai įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.

„Mes žinome, jog Lietuvos verslo konfederacija taip pat daro žygius, kad visos kliūtys būtų pašalintos, kad tiek Lietuvos, tiek ES verslininkai galėtų laisvai supirkti žemės ūkio paskirties žemę ir taptų jos valdytojais, - pasakojo R. Kelneris. - Žinoma, mes, Lietuvos  ūkininkai, kurie realiai ūkininkaujame, negalime pritarti tam, kad tuoj pat būtų nuimti saugikliai ir mūsų žemė taptų verslininkų „saugia valiuta“. Norėtųsi pagarsinti paties Europos parlamento EESC (Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto) narių skelbiamą pavojų, kad žemės ūkio paskirties žemė, kai kuriose ES šalyse tapusi verslininkų nuosavybe, sukuria toms šalims neigiamas pasekmes. Ypač bloga padėtis Škotijoje, kai didelė dalis  žemės savininkų net negyvena šioje šalyje. EESC Žemės ūkio kaimo plėtros ir aplinkos skyriaus vadovas Brendan Burns teigia, kad dėl tokios situacijos buvo apleistas kraštovaizdis, ištuštėjo kaimai, susilpnėjo ekonomika. Jis teigia, kad ši informacija turėtų būti perspėjimas visai Europai“.

R. Kelnerio teigimu, Amsterdamo tarptautinio instituto atstovė Sylvia Kay antrina, kad dar blogesnė padėtis Bulgarijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje. Grėsmė kyla Vokietijai, Ispanijai bei Italijai.

„Todėl mūsų ūkininkų žvilgsnis iškart nukrypsta į Seimo Kaimo reikalų komitetą su viltimi, kad jo nariai rastų stiprybės susitarti su didžiąja dalimi Seimo narių ir priimtų reikalingą sprendimą, kurio dėka mes dar turėtume keletą metų laiko apsisaugoti nuo piniguočių „invazijos“, - sakė R. Kelneris. - Tikriausia nesunku suvokti, kad verslininkų pinigėliai, kurie bet kada gali virsti tik popierėliais, labai masina juos iškeisti į žemės lopinėlį, o, tiksliau sakant - į kelių tūkstančių ha lopus. Iki pajuodavimo galime kalbėti ta tema - kodėl mes dar turime gauti laiko norėdami įsiteisinti lopinėlius, po kelis ha dirbamos žemės, kurie kol kas dar „plaukioja“ kaip buvusių trihektarininkų ar kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Juk ne ūkininkai kalti, kad metų metais reikėjo brautis per biurokratinius barjerus, ieškoti paslaptingai dingusių prašymų  pirkti žemę ir taip toliau, ir be galo“.

R. Kelneris tebeprisimena ir vieną vos ne banditišką atvejį:

„Turiu karčios patirties, kai vienas „investuotojas“ iš Kauno (taip prisistatė šis žemės supirkėjas) buvo sukėlęs didžiulį chaosą mano ūkininkavime. Pasirodo, tereikia įsiveržti bent su vieno ha žemės plotu į patį tavo laukų centrą, kad sukeltum didžiulį chaosą - iki sveikatos netekimo ir panašiai. Veikimo mechanizmas panašus į banditizmą ir šlykštų reketą.

Nenoriu buvusios situacijos prisiminti ir detalizuoti. Supraskime, jog verslininkas su dideliais pinigais, nesvarbu, ar jis bus iš Lietuvos, ar kitos šalies, tikrai  neateis pas ūkininką pasitarti, kokią žemę pirkti ir kokios nepirkti, kad realiai ūkininkaujančiam nepakenktų.

Mes suprantame, kad valstybė, pati būdama kalta dėl užsitęsusios žemės reformos, turi suteikti galimybę, pirmiausia, savo ūkininkams, kurie kol kas yra labiausiai pažeidžiami, susitvarkyti žemės nuosavybės dokumentus“.

Su tokiomis viltingomis mintimis, kad LR Seimas supras ūkininkų nuogąstavimus, baigėsi LŪS Pagėgių krašto ūkininkų rinkiminė konferencija.

Joje aptartas ir linksmesnis dalykas. Tai jau tradicija tampanti ūkininkų praėjusių metų rezultatų aptarimo šventė, kuri įvyks sausio 27 dieną. Šį kartą ūkininkai rinksis Stoniškių kultūros namuose.