Alkoholio vartojimo prevencija

2017-02-11, sam.lrv.lt

2015 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 14 litrų suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,2 litro mažiau nei 2014 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Informuojame, kad alkoholio vartojimo rodikliai parengti pagal atnaujintą metodiką įvertinant į Lietuvą atvykusių turistų ir išvykusių iš Lietuvos gyventojų įsigytą alkoholį.

Legalaus alkoholio suvartojimas

Parduota mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse

Tenka absoliutaus (100 proc.) alkoholio, litrais 

2010

2011

2012

2013

2014

2015*

vienam gyventojui

11,5

12,5

12,6

12,4

12,1

12,0

vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui

13,5

14,7

14,7

14,5

14,2

14,0

* – išankstiniai duomenys.

1 2010–2014 m. duomenys perskaičiuoti įvertinus atvykusių ir išvykusių turistų įsigytą alkoholį.

Legalaus alkoholio pardavimas, gamyba, importas, eksportas

2015 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,6 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 70 tūkst. dekalitrų (1,9 proc.) mažiau nei 2014 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 5,8 mln. dekalitrų, arba 929 tūkst. dekalitrų (13,8 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 26,8 mln. dekalitrų, arba 1 mln. dekalitrų (3,6 proc.) mažiau nei 2014 m.

Mažų kaimo vietovių parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais – 2015 m. mažose įmonėse ji siekė beveik 35 proc., kai kuriose – 67 proc.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 0,9 proc. Labiausiai pabrango vermutas – 11 proc., vaisių ar uogų vynas – 8, likeris – 7,7, Lietuvoje pagaminta degtinė – 3,3 proc., o atpigo alus – 5,2 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2015 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2015 m. buvo pagaminta 1,15 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, arba 2,1 proc. daugiau nei 2014 m. Fermentuotų gėrimų gamyba 2015 m. sumažėjo 26 proc. ir sudarė 4,9 mln. dekalitrų. Iš fermentuotų gėrimų ypač sumažėjo putojančių fermentuotų gėrimų (36,1 proc.), vaisių ar uogų vyno (19,6 proc.), neputojančių gėrimų (17,5 proc.), bet išaugo sidro gamyba (1,5 proc.). Vynuogių vyno ir vermuto 2015 m. pagaminta 0,4 mln. dekalitrų, arba 27,1 proc. mažiau nei 2014 m. Daugiausia pagaminta alaus – 31,1 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 2 proc.

2015 m., palyginti su 2014 m., mažėjo visų alkoholinių gėrimų importas ir eksportas. Alaus sumažėjo atitinkamai 26,1  ir 6,3 proc., vyno – 24,9 ir 30,4 proc., spiritinių gėrimų – 14,9 ir 3,7 proc., fermentuotų gėrimų – 11,2  ir 37,1 proc.

2015 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 64 cigarečių pakeliai įsigyti mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse (5 pakeliais daugiau nei 2014 m.).

Alkoholio vartojimo ir rūkymo įpročiai ir pasekmės: sergamumas ir mirtingumas dėl alkoholio vartojimo

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2015 m. 496 asmenys pirmą kartą kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl alkoholinės psichozės (35 asmenimis mažiau nei 2014 m.) ir 1,3 tūkst. asmenų – dėl lėtinio alkoholizmo (172 asmenimis mažiau nei 2014 m.).

Higienos instituto duomenimis, 2015 m. dėl alkoholio vartojimo mirė 732 žmonės, tai 26 mažiau negu 2014 m. Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (43,6 proc. visų mirusiųjų dėl alkoholio vartojimo), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (34,6 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (11,9 proc.).

2015 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo 3,7 karto viršijo moterų. 2015 m. 100 tūkst. miesto gyventojų teko 25,3 mirusiojo dėl alkoholio vartojimo (2014 m. – 24), kaime – 24,9 (2014 m. – 29,6).

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2012 m. Lietuvoje vyru mirtingumas nuo su alkoholiu susijusiu mirties priežasčių (alkoholines kepenų ligos, kepenų cirozės ir fibrozės, ir apsinuodijimu alkoholiu) buvo net 3 kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, 2 kartus didesnis nei Čekijos Respublikoje ir 1,5 karto nei Lenkijoje. Lietuvos vyrai nuo apsinuodijimo alkoholiu miršta beveik 10 kartų dažniau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje.

2015 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 640 žmonių, arba 54 daugiau nei 2014 m. Dauguma (81,3 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. 2015 m. 100 tūkst. gyventojų teko 56,5 mirusiojo nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (mieste – 51,4, kaime – 66,9).

Išankstiniais Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2015 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 30 neblaivių ir apsvaigusių asmenų (2014 m. – 41), iš kurių 6 žuvo (2014 m. – 10). Dar 5 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į ar iš darbo (2014 m. – 4).

Neblaivių asmenų nusikalstamumas, sukelti eismo įvykiai, socialinės rizikos šeimos

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2015 m. 26 proc. (10,4 tūkst.) ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys. Palyginti su 2014 m., tokių nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 1,1 tūkst. (9,5 proc.).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2015 m. kas septintą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 439 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 99 žmonės ir buvo sužeisti 834 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 15 ir buvo sužeisti 345 žmonės. 2015 m., palyginti su 2014 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių sumažėjo18,1 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių – 28 proc.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2015 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo 4,3 tūkst. girtaujančių šeimų – tai 0,3 tūkst. (6,5 proc.) mažiau nei 2014 m., jose augo 8,2 tūkst. vaikų. Per metus vaikų, augančių tokiose šeimose, sumažėjo 0,6 tūkst. (6,8 proc.).

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenys rodo, kad 2012 m. daugiau nei aštuoni iš dešimties 15-64 metų amžiaus asmenų per paskutinius 12 mėn.  yra vartoję alkoholinių gėrimų (82,0%), kas yra beveik 5 proc. mažiau nei 2008 m. Per paskutiniąsias 30 d. alkoholius gėrimus vartojo du trečdaliai Lietuvos gyventojų (66,7%).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojamo tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (Health Behaviour in School-aged Children – HBSC) duomenimis 2014 m. Beveik trečdalis 11–15 metų amžiaus berniukų (34 proc.) ir mergaičių (30 proc.) nurodė bent kartą gyvenime išgėrę tiek alkoholinių gėrimų, kad pasijustų apsvaigę. Vertinant intensyvų alkoholio vartojimą nustatyta, kad 13 proc. 15 metų amžiaus berniukų ir 7 proc. mergaičių teigė, kad apsvaigę nuo alkoholio buvo daugiau kaip 10 kartų per savo gyvenimą (20.1 lent.). Per pastarąjį mėnesį bent kartą apsvaigę nurodė 6 proc. berniukų ir 5 proc. mergaičių (20.2 lent.). Beveik kas antras respondentas (47 proc. mergaičių ir 54 proc. berniukų) nurodo, jog visiškai nėra vartoję jokių alkoholinių gėrimų. Dažniausiai vartojamais alkoholiniais gėrimais tiriamieji įvardino alų (tik berniukų grupėje), „šampaną“, alkoholinius kokteilius. Šie gėrimai buvo vartojami dažniau nei vynas ar stiprieji gėrimai. Daugiau informacijos tyrime.

Lietuvos statistikos departamentas atliko gyventojų sveikatos statistinį tyrimą. Apklausa vyko 2014 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Statistiniai duomenys renkami tiesioginės apklausos būdu, apklausiant 15 metų ir vyresnius respondentus. Tyrimas atliekamas imčių metodu, taikant paprastąją atsitiktinę tikimybinę imtį. Gyventojai į imtį renkami iš Gyventojų registro. 2014 m. į tyrimą buvo išrinkta 7 tūkst. 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, iš jų tyrime dalyvavo 5 205 (74,4 proc.)

Alkoholio vartojimas

Alkoholio vartojimas yra opi socialinė ir sveikatos problema. Tyrimo metu nustatyta, kad per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos 75 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų vartojo alkoholinius gėrimus (83 proc. vyrų ir 69 proc. moterų). Per pastaruosius devynerius metus gyventojų, vartojančių alkoholinius gėrimus, dalis beveik nepakito – 2005 m., kad vartojo, nurodė 76 proc. gyventojų.

Vyrų ir moterų alkoholinių gėrimų vartojimo per praėjusius 12 mėnesių dažnumas
2014 m. didžiausia gyventojų dalis – 24 proc. (16 proc. vyrų ir 31 proc. moterų) – nurodė, kad vartojo alkoholį rečiau nei kartą per mėnesį, 18 proc. (17 proc. vyrų ir 19 proc. moterų) – kartą per mėnesį, 19 proc. (26 proc. vyrų ir 14 proc. moterų) – 2–3 dienas per mėnesį, 14 proc. (24 proc. vyrų ir 5 proc. moterų) – kas savaitę.

Gyventojų, per praėjusius 12 mėnesių vartojusių alkoholinius gėrimus, dalis pagal amžiaus grupes.
Didžiausia per praėjusius 12 mėnesių vartojusių alkoholį tiek vyrų (92 proc.), tiek moterų (86 proc.) dalis buvo  25–54 metų amžiaus grupėje. 

Gyventojų, vartojusių alkoholinius gėrimus per praėjusius 12 mėnesių dalis, pagal  išsilavinimo lygį.
Vertinant skirtingo išsilavinimo žmonių alkoholinių gėrimų vartojimą per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos, nustatyta, kad alkoholinius gėrimus vartojusių tiek vyrų, tiek moterų dalis buvo didesnė tarp turinčiųjų aukšto lygio išsilavinimą nei tarp tų, kurių išsilavinimas buvo žemo lygio. 

Per pastaruosius 12 mėnesių tiek miesto, tiek kaimo gyventojų, vartojusių alkoholinius gėrimus, dalis buvo vienoda – atitinkamai 75 ir 76 proc.

Gyventojų alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumas nuo pirmadienio iki ketvirtadienio.
Alkoholinius gėrimus nuo pirmadienio iki ketvirtadienio bent vieną dieną įprastai vartoja 8 proc. 15 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų (14 proc. vyrų ir 2 proc. moterų).
Tarp tų gyventojų, kurie nurodė, kad bent kartą per savaitę vartoja alkoholinius gėrimus, didžiausia dalis – 27 proc. – juos vartojo vieną iš keturių dienų, 17 proc. – dvi dienas, 8 proc. – tris dienas, 6 proc. – visas keturias dienas. 42 proc. gyventojų nurodė, kad alkoholinių gėrimų nuo pirmadienio iki ketvirtadienio įprastai nevartoja. Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio bent vieną dieną alkoholinius gėrimus vartojo 7 proc. miesto ir 10 proc. kaimo gyventojų.

Vidutinis standartinių alkoholio vienetų (SAV) skaičius suvartojamas per dieną.
Vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas nuo pirmadienio iki ketvirtadienio per dieną, kai vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė vidutiniškai 7 standartinius alkoholio vienetus2 (toliau – SAV).
2 Vienas SAV laikoma 10 g gryno etilo alkoholio. Šį kiekį atitiktų 25 ml stipraus (40 proc.) alkoholinio gėrimo, 100 ml vyno, 200 ml 5 proc. stiprumo alaus.

Gyventojų alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumas nuo penktadienio iki sekmadienio.
Alkoholinius gėrimus savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio) įprastai vartojo 13 proc. 15 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų (23 proc. vyrų ir 5 proc. moterų). Tarp tų gyventojų, kurie nurodė, kad bent kartą per savaitę vartoja alkoholinius gėrimus, 54 proc. nurodė, kad juos vartojo vieną iš trijų dienų (nuo penktadienio iki sekmadienio), 35 proc. – dvi dienas, 7 proc. – visas tris dienas. 4 proc. gyventojų nurodė, kad savaitgalio dienomis alkoholinių gėrimų įprastai nevartoja. 12 proc. miesto ir kiek daugiau – 14 proc. – kaimo gyventojų vartojo alkoholinius gėrimus bent vieną dieną nuo penktadienio iki sekmadienio. Savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio) alkoholiniai gėrimai vartojami gausiau. Šiomis dienomis vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas per dieną, kai vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė vidutiniškai 8 SAV. 

Vyrų ir moterų rizikingo (gausaus) alkoholinių gėrimų vartojimo per pastaruosius  12 mėnesių dažnumas
Iš alkoholį per metus iki apklausos vartojusių moterų 61 proc. nurodė, kad nei karto nebuvo atvejo, kad būtų rizikingai (gausiai) vartojusios alkoholinius gėrimus, t. y. kai vieno pobūvio metu būtų išgėrusios 6 ir daugiau SAV. Dauguma (72 proc.) alkoholį vartojusių vyrų nurodė, kad per metus buvo bent vienas atvejis, kai vieno pobūvio metu išgėrė alkoholio kiekį, atitinkantį 6 ir daugiau SAV.

Gyventojų, per pastaruosius 12 mėnesių rizikingai (gausiai) vartojusių alkoholinius gėrimus, dalis pagal amžiaus grupes
Daugiausia tiek vyrų, tiek moterų, kurie nurodė, kad pasitaikė tokių atvejų, kai buvo išgeriamas rizikingas alkoholio kiekis (6 ir daugiau SAV) buvo 25–54 metų amžiaus grupėje.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar jau pakeitėte padangas savo automobiliui?