Elena didžiuojasi savo giminaičiu – balsinguoju maestro Virgilijumi Noreika

2017-02-18, Stasys BIELSKIS
Elena Vaičiulienė (dešinėje) tebėra puiki dviejų našlaičių anūkų mama ir aktyvi Plaškių kaimo švenčių dalyvė.
Elena Vaičiulienė (dešinėje) tebėra puiki dviejų našlaičių anūkų mama ir aktyvi Plaškių kaimo švenčių dalyvė.

Elenos Vaičiulienės (buv. Noreikaitės), gimusios 1941-ųjų gruodžio 2 dieną Šilalės rajone, visas gyvenimas susietas su daugybe vaikų. Ji užaugo šeimoje, kurioje jų buvo vienuolika - septynios seserys ir keturi broliai. Pati, dukart ištekėjusi, užaugino septynias abiejų jos gyvenimo vyrų atžalas. Dabar yra mama dviem našlaičiais tapusiems savo anūkėliams...

Šį pasakojimą pradėsime ne nuo Elenos pasididžiavimo – giminaičio, žinomo dainininko V. Noreikos, o prisimindami sunkų paprastos moters, kokių Lietuvos kaime yra tūkstančiai, gyvenimą.

Elenos mama augino vienuolika vaikų, o tėvelis dirbo „Nemuno“ kolūkyje laukininkystės brigadininku, vėliau – sandėlininku. Jis buvo baigęs keturis skyrius, o tai prilygo aštuonių klasių išsimokslinimui.

Vaikai į mokyklą tris kilometrus kasdien eidavo pėsčiomis. Visi avėdavo batais, sukurptais su mediniais padais, vadinamais medpadžiais. Ilgai teko nešioti tokius batus...

„O žiemomis tėvelis į mokyklą mus veždavo rogėmis, susisodindavo visus kaimo vaikiukus ir lėkdavome su vėjeliu!“, - džiaugsmingas akimirkas tebeprisimena Elena.

Jų šeimos namai buvo labai kuklūs – molinė asla ir tik vienas kambarys  su medinėmis grindimis. Labai tvarkingai ir švariai užlaikydavo savo namus, nes penki mažesnieji Elenos broliai ir seserys šliaužiodavo grindimis, tad, nori ar nenori,  švara buvo būtina.

„Matyt, iš vaikystės aš ir atsinešiau  norą gyventi švariai, tvarkingai, todėl mano dukros taip pat yra geros  šeimininkės“, - džiaugėsi E. Vaičiulienė.

Deja, jos šeimyninis gyvenimas nepasisekė. Su būsimu  vyru Zigmantu po pusmečio draugystės susituokė. Augino keturis vaikus. Ir jauna liko našle, nes vos trisdešimt trejų metų jos vyrą, grįžtantį iš darbo, partrenkė mašina.

„Jam žuvus, mažiausiam vaikučiui tebuvo  šešeri. Sunku, bet džiaugiuosi, kad turėjau tėvus ir brolį Albiną, kurie man padėjo, - pasakojo Elena.

Apsigyventi Plaškiuose jai pasiūlė draugas Užkuraitis, kuris buvo žvejys.

„Našle likau du kartus, nes tragiškai žuvo ir antrasis mano vyras, - prisimena gyvenimo vargus Elena. - Trys sūnūs, gimę santuokoje su antru vyru, liko našlaičiais taip pat labai nedideli. Patyriau labai daug skaudžių netekčių – smėlio kalnelyje jau guli mano dukra ir sūnus... Kas apsakys motinos širdies skausmą netekus vaikų? Šiuo metu, būdama močiute, tapau mama dviem savo žuvusio sūnaus Nerijaus vaikams. Nes jų mama, kaip ta gegutė, paliko savo vaikelius ir laisva skrajoja. Niekuo nesiskundžiu, lanko mane vaikai, rūpinasi, o aš noriu išleisti į gyvenimą našlaičiais tapusius savo anūkėlius Niką ir Vytuką“.

Moteris teigė, kad antrasis jos vyras buvo mėgėjas išgerti, o ji sunkiai dirbdavo fermose. Kadangi buvo darbšti, jos nuotrauka dažnai kabėdavo Stoniškių tarybinio ūkio garbės lentoje.

„Mano tėvelis turėjo labai gražų balsą, - pasakojo E. Vaičiulienė, - buvo puikus giedotojas. Kadangi turėjo aukštą balsą, be jo neapsieidavo jokie šermenys. Mano tėvelio šeima – broliai ir seserys – taip pat turėjo puikius balsus, nes buvo kilę iš gausios Noreikų šeimos, kurioje užaugo ir žymusis Lietuvos tenoras V. Noreika“.

Beje, pats dainininkas kartą yra pastebėjęs, kad abiem jo tėvams tai buvusi antra santuoka, o jis – bendras jų „produktas“.

E. Vaičiulienė prisimena, kad jos tėvelius giminės dažnai kviesdavo piršliauti, tai ji padėdavo mamai kepti pyragus, sausainius - nuo jaunystės ir pradėjo šeimininkauti. Elena džiaugdavosi, kad mama ją vesdavosi į vestuves kaip šeimininkės pagalbininkę, patiko, kai ją girdavo už greitumą, vikrumą. O, gyvenant Plaškiuose, rodos, dar visai neseniai taip pat tekdavo dažnai šeimininkauti ir vestuvėse, ir laidotuvėse.


Straipsnio komentarai

to vytei2017-02-20
Ko cia rasai tos komentarus- pletkus.kam cia idomu. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Vytautas2017-02-18
Kažkada aplanko smalsumas vienu ar kitu klausimu. Smalsu buvo sužinoti, kokiu smuiku griežė primarijus Eugenijus Paulauskas.
Nukopijavau citatą iį straipsnio.
,,Savaime aišku, kad muzikanto meninei saviraiškai lemiamos reikšmės turi jo profesijos įrankio – muzikos instrumento – kokybė, jo meninės ir techninės galimybės. Likimas ir šįsyk dosniai apdovanojo primarijų. Bet ne jį vieną, ir tai džiugiausia. 1959 m. pavasarį, Lietuvos kvartetui ruošiantis Budapešto konkursui, kvarteto globėjo ir ilgamečio Kultūros ministro Juozo Banaičio (diplomuotas violončelininkas, prof. Povilo Berkavičiaus mokinys) įpareigojimu E. Paulauskas Leningrade iš muzikologo Nazarovo ir Glazunovo kvarteto antrojo smuikininko Aleksandro Pečnikovo (1873–1949) našlės už ministerijos lėšas suderėjo du itin vertingus Antonio Stradivarijaus ir Giovanni Battista Guadagnini smuikus. Pirmuoju iš tų smuikų daug metų griežė kvarteto primarijus (o 1999–2000 m. – smuikininkas Raimundas Katilius), antruoju – K. Kalinauskaitė. Nūnai šiais smuikais griežia puikūs jaunosios kartos lietuvių muzikantai. Beje, kol pateko į Lietuvą, A. Stradivarijaus smuikas Leningrade dešimtmečiais ilsėjosi dėkle ir tik retsykiais, pasak našlės pasakojimo, jo paskutinysis savininkas muzikologas Nazarovas išsiimdavęs įžymiojo italų smuikiadirbio šedevrą iš dėklo ir švelniai švelniai... šluostydavęs laiko susluoksniuotas dulkeles. O G.B. Guadagnini smuikas virtuozo A. Pečnikovo rankose skambėjo daugelyje Europos valstybių, greičiausia ir Lietuvoje, bene trisdešimčia metų anksčiau, nei tapo Lietuvos nuosavybe. 1929 m. gegužę ir gruodį Glazunovo styginių kvartetas (Ilja Lukaševskis, A. Pečnikovas, Aleksandras Ryvkinas ir Davidas Mogilevskis), išvykdamas ir grįždamas iš daugiadienių gastrolių Vakarų Europoje, surengė net keturis įspūdingus koncertus Kaune, Valstybės teatre. Kompozitorius ir pianistas Vytautas Bacevičius apie vieną tų gruodžio koncertų sužavėtas „Ryte“ rašė: „Ravelio kvartetas atskleidė mums šviesias prancūzų impresionizmo sferas. Pirmoji dalis atlikta stačiai žavėtinai. (...) Ne mažiau įspūdingai ir ekspresyviai buvo atskleista ir ketvirtoji dalis. Glazunovo novelečių antroji dalis iš visos programos buvo atlikta tobuliausiai. (...) Griego kvartetas vos nenunešė mus į baltas Skandinavijos kalnų viršūnes. (...) Šis ansamblis yra kaip retai kuris suderintas; tuo jis ir yra vertingas. (...) Tobula dinamika yra puikiausiai pritaikoma prie atitinkamų kompozitorių stilių.“
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Vytautas to oi oi2017-02-18
realiai, kas augino, tas ir tėvas...o genetinis ryšys yra genetinis ryšys...
Yra linkusių žymesnius žmones laikyti giminaičiais, o nevykėlių giminaičių nenorinčių pripažinti.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
oi oi2017-02-18
Moteryte norejo piaro.....Galvoja, kad niekas nieko nezino.Jeigu, kas ir butu buve, tai dar neaisku ar pats maestro noretu su smulkiom zuvytem bendrauti. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Vytautas2017-02-18
Eugenijaus Paulausko tėvas, gyvendamas su Liubinaite, lankydavosi Nausėduose...gal ir Plaškiuose buvo...priiminėjo užsakymus padidintų nuotraukų darymui... Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Vytautas2017-02-18
Keletas faktų, beveik prieš pusšimtį metų išgirstų iš Liubinaitės. Ji gyveno su žymaus smuikininko Eugenijaus Paulausko ,.
Eugenijaus Paulausko mama, Marcijona Katauskaitė, būdama nėsčia nuo Paulausko, ištekėjo už Leono Noreikos...gimė Virgilijus, Eugenijaus Paulausko brolis. Eugenijus ir Virgilijus yra Marcijonos Katauskaitės ir Paulausko sūnūs. Liubinaitė - Paulauskienė su Paulausku susilaukė dviejų dukterų. Dukra Eugenija Paulauskaitė smuikuoti mokėsi pas Eugenijų Paulauską...pas brolį...tik nežinia ar žinojo apie giminystės ryšius...sakė,kad šis klausinėjęs, iš kur kilusi...
Leonui Noreikai ir Kotrynai Oginskaitei , ne santuokoje, 1926 11 27 gimė sūnus , aktorius, Laimonas Noreika.
SEPTYNIOS MENO DIENOS 2007-10-19 nr. 773
,,Eugenijus Paulauskas gimė 1927 m. rugsėjo 6 dieną Šiauliuose. Nuo mažens scenoje atsiskleidė kaip labai muzikalus dainininkas (gražiabalsės dainingosios mamutės įtaka), o netrukus ir kaip smuikininkas vunderkindas. Eugenijaus laimei, visus mokymosi ir studijų metus jį lavino žymiausių smuiko mokyklų reprezentantai, puikūs atlikėjai ir pedagogai. Motinos Marcijonos Katauskaitės ir geradario patėvio Leono Noreikos dėka dar nė šešerių metų nesulaukusį Genių smuikuoti nuosekliai pradėjo mokyti S. Jurkevičius, Sankt Peterburgo konservatorijos absolventas ir įžymiojo Leopoldo Auerio mokinys, ilgametis Marijos teatro orkestro smuikininkas solistas. Aueris – Józefo Joachimo mokinys, o tarp Auerio mokinių – įžymieji virtuozai Mischa Elmanas, vilnietis Jascha Heifetzas, Efremas Zimbalistas. Tarp S. Jurkevičiaus mokinių – Antanas Jaras, Stasys Gabriolavičius, Jurgis Fledžinskas, Kęstutis Ivaškevičius ir Mykolas Jurkevičius, mokytojo sūnus,,
Noriu paklausti gerbiamos E.Vaičiulienės apie giminystės šaknis su gerbiamu maestro.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?