Bendruomenės linksmai ir išradingai atšventė Lietuvos gimtadienį

Prisiminė nueitą istorijos kelią

Tradiciškai Valstybės atkūrimo dieną skubėjo minėti ir Ramučių kaimo bendruomenės „Navata“  nariai. Visi susirinkę prie liepsnojančio laužo prisiminė  1918-ųjų Vasario 16-ąją. Istorijos keliais vedžiojo vietos istorikas Eligijus Sudeikis.

Lietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tolimesnį valstybės likimą bei santvarką pavesta kurti Atkuriamajam Seimui.

Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26, po to, kai dr. Jonas Basanavičius rado kompromisą tarp dešinesnių ir socialdemokratinių pažiūrų politikų. Šiuo metu čia veikia Signatarų namų muziejus – Lietuvos nacionalinio muziejaus filialas.

Po Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo Lietuvą toliau valdė vokiečiai. Jie reikalavo, kad Lietuvos Taryba paskelbtų amžinąją sąjungą su Vokietija, tačiau, lapkritį Vokietijoje kilus revoliucijai, Lietuva liko neprijungta prie Vokietijos ir Lietuvos nepriklausomybė buvo galutinai pripažinta.

Sovietų Rusija nepriklausomybės aktą pripažino 1920 m. liepos 12 d., pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį.

Iki šiol nėra žinoma, kur saugomas nei vienas iš dviejų akto originalų.

Prisiminę įvykius prieš 99 metus, ramutiškiai neskubėjo skirstytis. Visi, pasidžiaug laužu,  pokalbius tęsė prie karštos arbatos.

Skambėjo dainos

Žemaičių Naumiestyje po Šv. Mišių visi skubėjo švęsti Lietuvos 99-ąjį gimtadienį į Žemaičių krašto etnokultūros centrą. Šventę vedė organizacijos „Žemaičių Naumiesčio jaunimas“ nariai, o ją  pradėjo mažieji naumiestiškiai – Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio auklėtiniai, kuriuos ruošė pedagogė Dalia Svirskaitė.

Šilutės rajono Žemaičių Naumiesčio gimnazijos moksleivės neslėpė, kad labai myli Lietuvą. Jos dovanojo ne tik šokius, bet ir bendravo tarmiška kalba.

Susirinkusiesiems savo atliekamus kūrinius dovanojo ir moterų vokalinis ansamblis „Raskila“, kuriam vadovauja Valerijonas Krutikovas.

Renginyje dalyvavo Šilutės vokiečių bendrijos mišrus choras „Heide“, vadovaujamas Valterio Matulio. Šventę vainikavo nuotaikinga kolektyvo „Žaliakalnis“ muzika.

Plėvesavo vėliavos ir kunkuliavo puodai

Itin išskirtinai Vasario 16-ąją vėl minėjo rusniškiai. Visus atvykstančius į Rusnę sutiko 57 trispalvės, kurios plevėsavo palei apsemtą kelią nuo Šilutės iki Atmatos tilto galo. Renginio dalyviai rinkosi ant ledo, kur vietos gyventojas Romualdas Akmonas iškėlė Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dovanotą vėliavą. Vėliau prasidėjo linksmybės ledo ritulio varžybomis. Kol vyko kovos ant ledo, šalia kunkuliavo puodai. Šiurpą išvirė Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“  pirmininkas Raimondas Plikšnys, rūgštynių sriubą – seniūnijos moterys, žuvienę – Algimantas Dirsė, perlinių kruopų košę – Romualdas Akmanas bei Sigitas Galvočenko.

Susirinkusieji mielai skanavo ne tik virėjų gamintą karštą maistą. Jie ir patys atsinešė arbatos, pyragų, sumuštinių.

Dovanojo atvirukus ir vaišino cepelinais

Akcijos „Nerimstantis smuikas“,  skirtos Vasario 16-ajai paminėti, metu, visi usėniškiai buvo kviečiami švęsti Lietuvos gimtadienį kitaip ir pasveikinti vieni kitus savo sukurtu atviruku. Atvirukai kurti kaimo mokykloje, bibliotekoje bei seniūnijoje veikiančiame užimtumo kambaryje. „Sulaukėme atvirukų ir iš seniūnijos gyventojų. Vasario 14-15 dienomis NVŠ būrelio „Rėdos ratas sukasi“ mokiniai, kartu su bendruomenės nariais aplankė seniūnijos gyventojus ir atviruku pasveikino su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Palinkėta būti sveikiems, linksmiems, nerimstantiems ir vieningiems.  Manome, kad ši akcija pavyko, nes sveikintojai buvo sutikti su nuostaba. Sulaukėme daug padėkų ir šiltų šypsenų. Jaunųjų pagalbininkų akutės švytėjo. Jie tikrai ilgai prisimins šią šventę“, – sakė Usėnų seniūnijos bendruomenės pirmininkė Aldona Rauktienė.

Vasario 16-oji Usėnuose seniūnijos salėje prasidėjo tradiciniu šaškių turnyru. Tuo metu bendruomenės namuose susirinkusios moterys virė cepelinus. Pasak pirmininkės, išvirta jų apie 200 vienetų. Jais vaišino ne tik šaškių turnyro dalyvius, bet ir visus pro šalį einančius.

„Atsiliepdami į LR Prezidentės kvietimą Vasario 16-ąją švęsti kitaip prisijungiame ir mes. Manau, kad ši šventė turi būti svarbi ne tik vyresnės kartos žmonėms, bet ir jaunimui. Norėtųsi, kad šventė būtų švenčiama ir šeimose“, – tęsė A. Rauktienė.

Švėkšniškiai turi kuo didžiuotis

Gardamo seniūnijos salėje, gražų, saulėtą vidudienį į Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimą rinkosi gardamiškiai. Čia susirinkusiųjų širdis malonino Emilijos Skruodenytės kanklių stygos, Mato Toleikio saksofono bei Gusto Gečo althorno garsai.

Šilutės rajono Žemaičių Naumiesčio gimnazijos Gardamo progimnazijos moksleivės sudainavo keletą dainų, skirtų gimtajai Lietuvai. Svečiuose buvo Šilutės vokiečių mišrus choras „Heide“.

Švėkšniškiai didžiuojasi – Lietuvos nepriklausomybės aktą 1918 metų vasario 16 dieną pasirašė ir Kauno kunigų seminarijos bažnytinės teisės, moralinės teologijos ir visuomenės mokslų bei sociologijos dėstytojas, kunigas Kazimieras Steponas Šaulys. Jo gimtinė buvo keletą kilometrų nuo Švėkšnos nutolusios Stemplės. Nors Šaulių sodyba ir neišlikusi, tačiau jos vietą žymi iki šiol išlikęs šulinys.

Pagerbiant Nepriklausomybės akto signatarus, visų jų gimtinėse 1990 metais vėl atkūrus nepriklausomą valstybę, jiems pastatyti atminimo ženklai. Švėkšniškiai greta jo Stemplėse po keleto metų dar pastatė ir K. S. Šauliui skirtą koplytstulpį.

Lietuvos Prezidentai, Nepriklausomybės dienos išvakarėse, perduoda gėlių vainikus, kuriuos Nepriklausomybės signatarų gimtųjų vietų seniūnai bei bendruomenės atstovai padeda jų gimtinėse. Tokios iškilmės buvo surengtos Stemplėse. Vėliau visi rinkosi į Švėkšnos „Saulės“ gimnaziją, signataro Kazimiero Stepono Šaulio garbei pavadintą aktų salę, kur minėjo Lietuvos valstybės atkūrimo 99-tąsias metines.

Susirinkusiems muzikinę programą dovanojo Daukšaičių kaimo kapela „Ritin dobil“, šokių kolektyvai „Šalna“ ir „Saulė“ bei Valerijus Volkovas. Sveikinimo žodį tarė seniūnas Alfonsas Šeputis, Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai Antanas Martinkus ir Arūnas Kurlianksas.