Gandrai jau pakeliui į namus

2017-03-05

Mūsų pašnekovas – Ventės Rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys

Kai kurie gamtos reiškiniai – jau bėganti klevų sula, šliaužiojantys žalčiai – pranašauja ankstyvą pavasarį. O ką sako grįžtantys paukščiai?

Pernai dviem savaitėm anksčiau pasirodė pirmieji paukščiai, nei šiemet. Vasario 7d. jau buvo grįžusios pempės, vieversiai. O šiemet - tik prieš savaitę pirmieji pasirodė. Kaip nebūtų keista, bet pirmoji pavasario pranašė yra pilkoji žąsis o tik po to pasirodo tradiciniai mūsų paukščiai: pempės, vieversiai, kovai. Jų vardais turim net dienas pavadinę, tik kovams kažkodėl - ne. Gandrai jau irgi pakeliui į namus.

-Pro Ventės Ragą migruoja ir šiauriniai paukščiai. Kada jie pasirodys?

-Didžiausia populiacija, sustojanti pailsėti ir pasimaitinti – tai prie Arkties vandenyno perinčios baltakaklės žąsys. Esu skaitęs, kad nuo to, kiek jos ras lesalo, priklausys ir sudėtų kiaušinių skaičius. Pirmosios jau pasirodė, bet pats pikas ūkininkų „džiaugsmui“, kaip ir kitų sparnuočių, prasidės kovo pabaigoje ir balandžio mėnesį. Paukščiai taikosi prie gamtos sąlygų.

-Bet yra buvę atvejų, kai, paskubėję sugrįžti, jie buvo priversti vėl skristi į šiltesnius kraštus.

-Toks netikėtas atvejis buvo prieš keliolika metų. Tada balandžio mėn. prisnigo, o temperatūra nukrito iki minus 10-ies ir laikėsi apie savaitę. Paukščiai, palikę lizdus su padėtais kiaušiniais, turėjo priverstinai migruoti. Aišku, kad daug sušalo ir žuvo.

-Nemaža dalis lieka žiemoti. Ar mūsų rajone yra palankių tam vietų?

-Viskas priklauso nuo gamtos sąlygų. Jei apsemtos pievos ilgai neužšąla, tai vandens paukščiai neskuba skristi į pietus, pvz. didelės ančių kolonijos būriuodavosi prie Sausgalvių. Ten žiemodavo iki 10 tūks. ančių. Tačiau, jei properšos nuo šalčio užsitraukia ledu, dažniausiai sausio mėn., jos vis tiek skrenda į šiltesnius vandenis. O daugiausia žiemojančių vandens paukščių yra Baltijos jūroje.

-Pakalbėkime apie sparnuočių žiedavimą. Ar žiedų ruošinius gamina kiekviena šalis, ar yra tam tikri tarptautiniai standartai?

-Taip, mums juos gamina lenkai, bet yra užrašai, kurie nesikeičia, pvz. ant mūsų žiedų rašoma – Zoologijos muziejus, Kaunas ir numeris. Įdomi detalė: net tarybiniais laikais, kai daugelis manė, kad šalies pavadinimas bus -  SSSR,  ant žiedo visą laiką buvo užrašas – Lituanija. Žiedus gauname suvertus po 100 vienetų. Jų dydis priklauso nuo kojelės dydžio, pvz. nykštukams žiedas sveria 2g , zylėms reikia didesnių, gulbėms gerokai didesnių.Per metus sunaudojame apie 10kg aliuminio, kitiems paukščiams dedame plieninius žiedus, kadangi aliuminis greitai sudyla. Per metus mes sunaudojame 80-100 tūks. žiedų.

-Žieduojate paukščius jūs, bet, tikriausiai, į gaudykles pakliūna jau sužieduoti paukščiai kitose šalyse?

-2016m. į mūsų gaudykles papuolė 115 užsienio šalyse žieduotų sparnuočių iš 19 šalių, galima sakyti – iš visos Europos ir ne tik iš jos. Bet įdomiausia, kad per visą stoties gyvavimo istoriją sugavome tik du žieduotus paukščius iš Baltarusijos.

-Tai kada prasidės didysis pavasarinis darbymetis?

-Kovo gale, kai iškelsim didįjį, voratinklinius, zigzaginius tinklus. Esame šią procedūrą atlikę kovo mėn. pradžioje, tačiau, per naktį prisnigus, tinklai neatlaikė sniego svorio ir suplyšo. Dabar neberizikuojame. Ir be gaudyklių nuo metų pradžios jau sužiedavome 1200 paukščių. Mūsų bendradarbis Vytautas Eigirdas su teleskopu nuskaito žieduotų paukščių numerius per atstumą jų susibūrimo vietose. O kai viskas bus paruošta, norint visas apeiti, reikia kasdien  nužingsniuoti apie 25km. Vienam tai būtų per sunku, todėl keičiamės

 

 


Straipsnio komentarai

Satrebla2017-03-27
Galetum ponas Vytautai ir zmones emigrantus zieduoti, teda tiksliai zinotume kiek lietuviu valgo svetimu saliu duona. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?