Sukilus verslui, „lietaus“ mokestis sumažintas 40 procentų

2017-03-06, Saulius SODONIS

Ketvirtadienį įvyko 21 šios kadencijos Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Iš kitų jis išsiskyrė savo vangumu – nors ir buvo diskutuojama bei kiek ginčijamasi, tačiau  be jokios ugnelės, lyg nusivylus vykstančiu veiksmu.

2017 metų biudžetas

Tai vienas svarbesnių metų sprendimų –  finansinis Savivaldybės veiklos pamatas. Šiais metais į  iždą turėtų patekti 37 milijonų 74 tūkstančius eurų. Dar apie pusantro milijono nepanaudotų eurų perkelta iš praėjusių metų. Išlaidų turėtų būti panašiai, kaip praėjusias metais. Tai 38 milijonai 290 tūkstančių eurų. Biudžetas ir toliau lieka deficitinis, tačiau, kaip rodo keleto praėjusių metų patirtis,  paprastai surenkama (gaunama) kiek daugiau nei planuota, ir viskas metų gale išsilygina. Ir net sulaukiama, taip vadinamųjų, viršplaninių pajamų.

Tarybai pateikti skaičiai buvo analizuoti Tarybos komitetuose, todėl dauguma politikų didesnio dėmesio sprendimo projektui nerodė. Neaiškumų dėl ekstremalių situacijų fondo lėšų kilo Zigmantui Jauniui – dabartiniame biudžete jo nėra. Meras Vytautas Laurinaitis paaiškino, kad šios lėšos pateko į Administracijos direktoriaus rezervo fondą. Jo lėšos ir skirtos nenumatytiems atvejams finansuoti. Tačiau kalbėti apie biudžetą vis tik buvo pasiruošęs Raimundas Ambrozaitis. 

Jis pastebėjo, kad biudžetas yra neblogai subalansuotas ir, pasinaudodamas proga, padėkojo Biudžeto skyriaus vedėjai Janinai Valienei. Biudžetas, politiko požiūriu, yra stipresnis nei praėjusiais metais. Tačiau pastebimos kai kurios tendencijos: Šilutė yra daugiausiai socialinių išmokų gaunantis rajonas, dideli emigracijos srautai. Tuo pačiu biudžete per mažai dėmesio skiriama verslui – šiame posėdyje užregistruotas sprendimas dalį finansinės naštos, kurią iki šiol turėjo savivaldybė,  perkelti ant verslo pečių. R. Ambrozaitis turėjo omenyje „lietaus surinkimo“ administravimo mokestį, tenkantį verslui. Politikas priminė Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimą, kuriame sakoma, kad, lyginant su kitomis savivaldybėms, verslas iš Šilutės rajono traukiasi daugiausiai. Nėra verslo rėmimo fondo, tačiau, anot politiko, „lietaus surinkimo“ mokestį galėtų prisiimti savivaldybė, taip padėdama nelengvai alsuojančiam verslui. Ir apibendrinamas sakė, kad vis tik dėmesys turėtų būti skiriamas ne padarinių šalinimui – skiriami didesni pinigai socialinei plėtrai – o būtų koncentruojamasi, į tai, kad kuo daugiau žmonių per verslą įsijungtų į aktyvų gyvenimą.      

Meras, kaip visada, atsakė labai operatyviai. Jis kalbėjo, kad, kas buvo rašyta „Šilokarčemos“ laikraštyje, yra netiesa. Nes, V. Laurinaičio manymu, pasiimtas Klaipėdos regionas ir lyginami nepalyginami dalykai – uostamiestis visada pritraukia daug žmonių, o Klaipėdos, Kretingos rajonai – yra priemiestiniai uostamiesčio rajonai. Palanga ir Neringa – kurortai, kuriuose savos taisyklės. Tad natūraliai iš Šilutės rajono daugiau ir emigravo. Kalbėdamas apie verslą,  meras sakė nežinantis nė vienos įmonės, kuri būtų uždariusi veiklą. O apie investicijas meras sakė, kad savivaldybėje parengta apie 6-7 projektus už maždaug 10 milijonų eurų. Tačiau ministerijos nepaskelbia jų įgyvendinimo pradžios.  Už 2017 metų savivaldybės biudžeto projektą balsavo 18 iš 21 posėdyje dalyvavusių tarybos narių. Prieš nebalsavo niekas, o R. Ambrozaitis, Z. Jaunius ir A. Kurlianskas susilaikė. Šiame posėdyje nedalyvavo Steponas Kazlauskas, Arvydas Jakas, Vaidas Bendaravičius ir Jonas Jatautas. Ir dar – pirmą kartą po keleto metų, Taryba plojimais nepadėkojo biudžetą sudariusiai (subalansavusiai) Savivaldybės administracijai – tiesiog nubalsavo ir tiek.

Akivaizdžiai sumažėjo „lietaus“ mokestis

Praėjusių metų liepos 28 dieną buvo priimtas Tarybos sprendimas, kuriuo nustatyta paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina abonentams, perkantiems paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Tuomet ji buvo patvirtinta 0,28 euro už kubinį metrą. Tai sukėlė verslininkų nepasitenkinimą. Juo labiau, kad šis mokestis įvairiose savivaldybėse labai svyruoja. O Šilutės rajone – jis, bene, didžiausias.

Po įvairių aiškinimųsi, skaičiavimų, Savivaldybės administracijos specialistų pokalbių su verslininkais bei „Šilutės vandenų“ administracija  buvo sutarta jį sumažinti. Tad posėdyje patvirtinta nauja kaina - 0,17 eur/m3. Verslui tai turėtų kiek palengvėti.

Tačiau žiūrint į šiuos taip smarkiai sumažintus skaičius, kyla klausimas – ar teisingai praėjusiais metais šis mokestis jis buvo paskaičiuotas Šilutėje? Juo labiau, kad gana ženkliai skiriasi jo dydis šį mokestį jau įsivedusiose savivaldybėse. „Lietaus“ mokestis skaičiuojamas pagal labai sudėtingą formulę. Ją nustatė sostinėje. Belieka tikėti, kad praėjusiais metais nebuvo padaryta skaičiavimo klaidos, nustatant šį mokestį. Tad lieka tik pasitikėti tai dariusiais specialistais. Apie panašų pasitikėjimą buvo neoficialiai kalbama po vieno iš Antikorupcijos komisijos posėdžių.

Meras padėkojo Sandrai Tamašauskienei

Ši politikė vadovauja Antikorupcijos komisijai. Šiame Tarybos posėdyje išsamiai buvo pristatyta praėjusių metų veiklos ataskaita. Šiaip jau didesnių antikorupcijos faktų savivaldybėje ši komisija neužfiksavo. Tačiau darbo  turėjo nemažai. Už jį Šilutės meras, gal net pirmą kartą, padėkojo dabartinei opozicijos lyderei S. Tamašauskienei.

Posėdžio pabaigoje opozicija neperskaitė jokių pareiškimų. O galėjo, nes vasario mėnesio pradžioje iki tol bedarbiu buvęs politinės daugumos tarybos narys tapo vienos savivaldybės įmonės vadovaujančiu darbuotoju. Tai sukėlė nemažą klausimų. Ir vėl, belieka viltis,  kad opozicija imsis savo priedermės stebėti ir kritikuoti politinės daugumos darbus ir veiklą.                


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?