Suomijoje įgytą patirtį medikas pritaiko Šilutėje

2017-03-24, Lijana JAGINTAVIČIENĖ

„Šilutės ligoninė“ tampa vis pažangesne, daugiaprofiline  sveikatos priežiūros įstaiga, turinčia nuolat augantį žmogiškąjį bei mokslinį - techninį potencialą. Dabar  siekiama, kad ir mediko Dariaus Balčiūno įgyta patirtis Suomijoje būtų panaudota mūsų miesto gydymo įstaigoje. Pasak gydytojo, Lietuvos ir Suomijos sveikatos politika labai skiriasi.

Priėmimo-skubios pagalbos skyrius - vieta, į kurią pirmiausia patenka visi Šilutės ligoninės pacientai, t.y. ir tie, kurie guldomi į stacionarą gydytis su gydytojų siuntimais, ir tie, kurie bet kuriuo paros metu atvežami greitosios pagalbos automobiliu arba atvyksta patys netikėtai sunegalavę, susižeidę, patyrę traumas ir panašiai. Šio skyriaus veikla yra skubios ir būtinosios medicinos pagalbos teikimas pacientams visą parą darbo ir išeiginėmis dienomis.

Priėmimo skyriuje surenkama būtiniausia informacija apie pacientą, atliekami pirminiai tyrimai, nustatoma preliminari diagnozė, kai kuriais atvejais - galutinė. Jeigu diagnozei nustatyti reikalingas paciento sveikatos būklės sekimas, papildomų tyrimų atlikimas bei jų vertinimas, pacientai stebėjimui paliekami iki vienos paros priėmimo-skubios pagalbos skyriaus stebėjimo palatose arba stacionarizuojami į atitinkamo profilio stacionaro skyrius. Jeigu nėra galimybės suteikti paslaugų, kurios būtinos pacientui, organizuojamas paciento pervežimas į aukštesnio lygio gydymo įstaigas.

Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje bei priėmimo kambariuose skubią ir neatidėliotiną medicinos pagalbą teikia kvalifikuotas medicinos personalas. Čia pacientus priima ir Suomijoje dirbantis medikas iš Klaipėdos D. Balčiūnas. Jis mielai atsakė į keletą klausimų.

- Ką reiškia būti gydytoju?

-Tai reiškia mokytis visą gyvenimą. Pacientas iš jo tikisi pagalbos, supratimo ir profesionalumo. Patirties turiu. Esu dirbęs ir greitosios pagalbos ligoninėje, priėmimo skyriuje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Šilutėje dirbti pradėjau po to, kai jau buvau išvykęs į Suomiją - nenorėjau atitrūkti nuo sveikatos pulso, norisi nesudeginti ir visų tiltų į Lietuvą.

- Kokie keliai atvedė į Šilutę?

- 2000-aisiais, baigus studijas, nuvykau į Suomiją, kur ir susipažinau su šeimos gydytojo darbu. Tai labai įkvėpė, uždegė. Tikėjausi, kad, einant į vakarietišką, o ypatingai į skandinavišką modelį, tokios pat sąlygos bus ir Lietuvoje. Laukiau 15 metų, bet tie pokyčiai ne tokie greiti ir radikalūs kaip norėčiau. Klaipėdoje, Šeimos klinikoje dirbau šeimos gydytoju. Tuo pat metu ruošiausi išvykti į Suomiją, metus laiko mokiausi suomių kalbos.  Skelbimas, kad reikės dirbti daliniu krūviu, man patiko. Gavau licenziją dirbti Suomijoje. Kai čia adaptavausi, paskambinau Šilutės ligoninės vadovui. Pasikalbėjome. Įsidarbinau ir čia. Vadovas  turi labai daug gerų minčių. Tai labai vertinu.  Norime ir Šilutės ligoninėje panaudoti įgytą patirtį Suomijoje. Bet vien Šilutės savivaldybės ir vyriausiojo gydytojo norų neužtektų viskam įgyvendinti. Tam reikalinga ir valstybinė politika. Sveikatos priežiūros resursai skirstomi neefektyviai arba jų trūksta.

- Kas buvo sudėtingiausia kitoje šalyje?

- Suomių kalba. Ten tu turi bendrauti su žmonėmis. Todėl reikia laisvai kalbėti. Turi suprasti ne tik klasikinę kalbą, bet ir suomių dialektus. Jie kaip ir mes turi savo tarmes.  Teko prisiminti ir tuos įgūdžius, kuriuos mokė  universitete, kurių Lietuvoje šeimos gydytojas nenaudoja, t .y. teko prisiminti kaip daryti injekcijas, funkcijas, daug ...daug mažosios chirurgijos  ir t.t. Yra medicinos seserys, slaugytojos. Jos turi savo darbus.

- Ar Suomijoje yra galimybė mokytis, tobulintis?

-Taip. Nemokami yra įvairūs kursai. Čia kiekvieną savaitę organizuojamos įvairios paskaitos. Kas dvi savaites būna pusės dienos viso miesto šeimos gydytojų kursai.  Medikams padeda ruoštis vaistų kompanijos.

- Vaistų kompanijos papirkinėja medikus, kad šie išrašytų tam tikrus vaistus?

- Suomijoje korupcijos nėra. Ir niekas neįtaria, kad vaistų kompanija ateina dėl to, kad „nupirktų“ kažkokį mediką. Paprasčiausiai, toks dalykas  ten nesuvokiamas. Lietuvoje  kalbama, kad tai vyksta. Aš tai nežinau. Yra buvę atvejų  papirkti, kad išrašyti tam tikrus vaistus. Tai buvo prieš 8-9 metus. Bet tai nepaveikė.

- Ar skiriasi mūsų ir Suomijos pacientai?

- Ligos tos pačios. Skiriasi santūrumas. Suomijoje šiaurietiškas būdas akivaizdus – pacientas niekada neateis į kabinetą nepakviestas. Jį gydytojas visada pasitinka pats. Planinė konsultacija trunka pusę valandos, o jei ne ūmus pacientas – 20 minučių. Jie  ateina iš anksto užsiregistravę. Į tarpus nebūna prikaišiota kitų sergančiųjų. Papildomai priimti tenka tik tuos, kuriems reikalinga skubi pagalba. Lietuvoje ten, kur aš dirbau, jei planas būdavo 18-20 žmonių, tai realiai tekdavo priimti 30. Nežinau, kaip yra Šilutėje. Situacija tokia, nes čia yra darbo organizavimo, paskirstymo trūkumai.

- Kuo skiriasi sveikatos pulsas Lietuvoje nuo Suomijos?

-Suomijoje dirbu  sveikatos centre, o grįžęs laikau tonusą ir Lietuvoje. Taip neatitrūkstu nuo mūsų šalies sveikatos pulso.  Labai daug kuo skiriasi tas pulsas. Kiekvienas mūsų turime savo darbo srities viziją. Prieš kurį laiką aš mačiau, kokie Lietuvoje trūkumai, kaip būtų galima tobulinti šeimos gydytojo instituciją. Kai nuvykau į Suomiją, radau tai, apie ką galvojau – nuo modernios kompiuterizacijos, darbo paskirstymo, gero materialinio aprūpinimo iki  puikių darbo sąlygų. Kad visa tai turėtumėme ir mes, reikia iniciatyvos, tikslaus resursų paskirstymo, ir noro. Nemanau, kad politikai nesistengia, bet gal kažką keisti visuomet yra sudėtinga. Žinome, kad sveikatos apsaugos sistema  reformuojama, tačiau atsiranda  kažkokie trukdžiai ir dėl kažkokių priežasčių tų reformų nepavyksta įgyvendinti iki galo arba tam  priešinamasi.

Suomijoje yra normalus darbo krūvio paskirstymas. Kalbant apie šeimos gydytoją, jam nuo jų pečių nuimtas tas vadinamasis popierinis darbas. Viskas vyksta modernioje internetinėje erdvėje. Popieriniai receptai, išrašai ir pan. rašomi tik tam tikrai atvejais – kai prašo patys pacientai.  Gerai, kai duomenys suvesti į sistemą, tada gali paciento istoriją matyti nuo patekimo į ligoninę, žinai tiksliai, kokie atlikti tyrimai, kokie rezultatai, vaistų paskyrimai ir t.t. Čia, jei gydytojai nenori rašyti viso to patys, jie gali tiesiog viską sudiktuoti  darbuotojai, kuri išklauso ir viską užrašo. Taip taupomas gydytojų, slaugytojų laikas. Čia yra viskas, ko reikia darbui. Parūpintos visos priemonės, kad būtų  kokybiškai atliktos visos paslaugos.  Gydytojas dirba pilnąja šeimos gydytojo kompetencija. Kokia ji yra Lietuvoje? Pas mus yra išlikę nuo senų laikų, kad pirmoje grandyje dirba akušeris, ginekologas, pediatras, chirurgas. Suomijoje visas šias funkcijas atlieka pagal savo kompetenciją šeimos gydytojas. Aišku, jis neatlieka chirurgo ir ginekologo darbo. Čia daug padaro slaugytojos. Jos turi atskirus kabinetus, priėmimus, atnaujina receptus, nes receptai išrašomi dažnai metams ir ilgesniam laiko tarpui. Pagal kompetenciją jos  gydo, išdavinėja nedarbingumo lapelius. Slaugytojų darbas labai sumažina pacientų srautą. Jie čia yra kaip atskiras šeimos gydytojo institucijos vienetas, kuris turi priskirtas funkcijas.

-Lietuvoje medikai nedrąsiai išrašo elektroninius receptus. O kaip yra Suomijoje?

- Čia popieriniai receptai išrašomi tik išimtinais atvejais, kai būna koks nors sistemos gedimas, kurių būna labai retai, arba, kai žmogus vyksta į užsienio šalį, kur nėra galimybės pasinaudoti elektroniniu receptu. Suomijoje yra keletas elektroninių receptų išrašymo sistemų. Esu testavęs elektroninių receptų išrašymo sistemą ir Lietuvoje.  Mūsų šalyje su naudojama sistema reikėtų dar labai daug padirbėti. Gal net būtų geriausia nupirkti  jau sukurtas ir naudojamas pasaulyje, o ne investuoti jų kūrimui.

- Vaistų kompensacijas gauna suomiai?

- Dalis Lietuvos gyventojų turi džiaugtis. Jie gauna kai kuriais atvejais 80 ar 100 procentų vaistų kompensacijas. Suomijoje jos siekia tik 60 ar 40 procentų.  Aišku, būna ir 100 procentų kompensuojami vaistai, bet labai retai. Išskyrus diabeto atvejus, žmogus atėjęs iš karto negauna niekada 100 proc. kompensacijos vaistams. Reikia laiko pasižiūrėti, ar tinka vaistas. Kompensavimas pripažįstamas po 6 mėnesių.

- O Suomijos gydytojai nėra skriaudžiami, jie gauna padorius darbo užmokesčius?

-Suomijoje ir Lietuvoje mokami atlyginimai labai skiriasi. Ten vidutinis šeimos gydytojo atlyginimas yra apie 5300 eurų, Lietuvoje jie mažesni.

- Neketinate kada nors įsikurti Šilutėje?

- Man patinka Šilutė. Niekada negali žinoti, gal kažkada ir įsikursiu čia.

 

 


Straipsnio komentarai

Vaikyste2017-03-25
Šį žmogų pažinojau vaikystėje,visada buvo geras žmogus.Čia jau prigimtis ir sąžiningai išauklėtas. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Klebonas2017-03-24
Siaip jis labai geras zmogus.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Rrr2017-03-24
Kai kuriuos butina pakeisti... Komentaras patinka Komentaras nepatinka
As2017-03-24
Teko apsilankyti priemimo skyriuje kai sis gydytojas dirbo labai labai mandagus atidus gydytojas labai graziai bendraujantis ir su dirbanciu personalu na tikrai pagalvojau is kur dar tokiu gydytoju yra tai va is kur vien jo ramumas gydo kaip butu saunu kad sis gydytojas visam pasiliktu cia aciu is visos sirdies Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?