Valdžia nusitaikė į ūkininkų lengvatas

Valstybės kontrolė yra paskaičiavusi, jog šiuo metu Lietuvoje galioja 25 žemės ūkio srities mokesčių lengvatos. Šešios numatytos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, keturios – Sveikatos draudimo įstatyme. Po tris lengvatas numatyta Pridėtinės vertės mokesčio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymuose. Išlygų ūkininkams yra ir Akcizų, Pelno mokesčio, Nekilnojamojo turto mokesčio, Žemės mokesčio ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymuose.

Kalbomis apie tai, kad ūkininkai moka per mažai mokesčių pasipiktinęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas antradienį išplatino pareiškimą, kuriame teigia, kad tokie teiginiai klaidina visuomenę.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus vadovas Kęstutis Andrijauskas sako, kad ūkininkai niekada nesiekė išskirtinių sąlygų ir nereikalavo kitokių lengvatų. „Jie visada norėjo ir nori tapti lygiaverčiais rinkos dalyviais. Tačiau žemės ūkis visada buvo ta verslo sritis, kurios pelnas niekada nepasieks didelio masto. Todėl Europos Sąjunga ir moka išmokas ūkininkams, kaip ūkio šaką palaikančias ir subsidijuojančias pajamas. Nes žemės ūkis savo prigimtimi ir pagrindinių maisto produktų gamyba šiuo metu toli gražu negali lygiuotis su koncernais ir stambiomis bendrovėmis. Ūkininkai, neatskyrę savo asmeninio turto nuo ūkio reikmėms naudojamo turto, nesėkmės atveju atsako visu savo asmeniniu turtu, kas privačioms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms negresia. Verslas dirba 8 valandas, o ūkininkas, neskaičiuodamas savo darbo kaštų ir darbo valandų,  dirba žemės ūkyje. Nereikėtų pamiršti, kad jo gautos pajamos - tai ir visi kaštai, patirti auginant žemės ūkio produkciją ir darbo užmokestis jam ir jo šeimos nariams. Tad lygiuotis į verslui taikomus mokesčius ūkininkui dar labai toli. Be to, mokamos išmokos ūkininkams vis dar vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje, tačiau maisto produktų kainos jau seniai pasiekė Europos kainų lygį“, - kalbėjo pašnekovas.

Anot K. Andrijausko, todėl paskutiniosiomis dienomis ūkininkams tenkantis atkirtis dėl mokesčių, ir kad jie naudojasi begale lengvatų, neanalizuojant kitų ekonominių veiksnių ir poveikio jų specifinei ūkio šakai, atspindi labai siaurą požiūrį ir, žinoma, apžvelgus galimybę pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis ar kitaip perskirstyti gautas pajamas, ir verslo subjektai turi nemažai galimybių ir laisvių, kuriomis naudojasi ir viešai skelbiami sumokami mokesčiai, kartais, atrodo, juokingi. Vadovas įsitikinęs - analizuoti reikia daugiau laiko ir, turbūt, pasipriešinimas būtų keliolika kartų didesnis, atkirtis žymiai stipresnis.