„ Kur tas kelelis pilkas mane nuves?“ – Į autoservisą!

Duobė prie duobės ir mašinai – šakės

Pakeliui į Stoniškius, V. Gečas papasakojo, kad dirba „Žemaitijos pieno” bendrovėje vairuotoju. Pagal transporto panaudos sutartį savo mikroautobusu surenka iš smulkiųjų tiekėjų pieną. Pasiekę Stoniškius, pasukome į žvyrkelį Rukų, Stumbragirių, Pakomonės kryptimi (apie 10 km). Pavažiavus kelio dalį, kratymas buvo toks, kad ne tik protezai ,bet ir savi dantys galėtų iškristi. O važiavimo greitis pirma, retsykiais antra pavara buvo toks pat, kaip arklio traukiamo vežimo. Vairuotojas pasakė, kad šiuo kratiniu jis važinėja kiekvieną rytą, kadangi šiame kelio ruože  turi surinkti pieną iš devynių tiekėjų. O paskui, pasikrovęs virš tonos produkcijos, vėl turi grįžti atgal. Autobusiukas nuolat genda. Ir tuo metu, kaip pagal užsakymą, variklis ėmė braškėti, o kai sustoję išlipome, pamatėme, kad nukrito generatoriaus dirželis. Kadangi buvome privažiavę sodybą, jos šeimininko Rimo paklausiau apie šio kelio kokybę. „Remonto, aišku, reikia, patys matot. Šiemet dar netvarkė, tik pernai rudenį. Mašinos gadinamos, bet gal sutvarkys”- sakė jis. Šia kelio atkarpa važinėja ir geltonasis autobusiukas, vežiojantis į mokyklą ir iš jos vaikus. Jį vairuojantis Alvydas Gudeliūnas telefonu  V. Gečui priminė, kad jau šiemet dėl tokių duobėtų kelių jau buvo sugedusi važiuoklė, greičių dėžė, o už remontą reikėjo sumokėti apie 2 tūkst. eurų.

Šiaip ne taip pasiekus Pagėgių – Šilutės kelią ir sustojus prie mokyklos pakeisti transporto priemonės, pagalvojau, o apie ką masto du kartus per dieną taip kratomi  vaikai, kol juos nuveža iki mokyklos ir atgal? Mintis kilo tik viena – jei galėčiau, aš čia negyvenčiau. O dėl to kalti esame mes – suaugusieji, kad kažko laiku arba visai nepadarėme.

Pažadus išgirdome – lauksim rezultatų

Tą dieną, kai buvau Stoniškiuose, seniūno neradau, todėl susisiekiau su juo kitos dienos rytą. Ričardas Bartkevičius šiuo klausimu galėjo pasakyti tik tiek, kad kelią greideriuoti planuojama, bet kada -  nežinąs, kadangi šie darbai atliekami centralizuotai, paskelbus konkursą. O seniūnija tokiems darbams lėšų neturi, kaip ir neturi technikos. Nors, anot seniūno, kelių būklė tikrai nepavydėtina, yra net prastesnių ir už paminėtąjį. Jis pasiūlė kreiptis į Pagėgių savivaldybės administraciją, ką aš ir padariau. Administracijos direktorė Dainora Butvydienė telefonu informavo, kad kelių greideriavimas prasidės kitą savaitę, nes laukiama ,kol galutinai pasitrauks įšalas. Šiuo metu ji važinėja po seniūnijas ir kartu su seniūnais ir specialistais apžiūri esamą kelių būklę, o tada nuspręs, kuriems keliams užteks greideriavimo, o kuriuos reikės ir kapitališkai remontuoti.

Stoniškių seniūnija – ne išimtis. Paminėta kelio atkarpa jai yra žinoma, todėl, dar kartą apžiūrėjus, bus sprendžiama, ar tik greideriuoti, ar tvarkyti kapitališkai. „Mes kasmet atliekame šį darbą, tačiau, jei pradėsime kelius greideriuoti, neišėjus įšalui, kai vietomis dar telkšo balos, naudos bus mažai arba po to vėl viską turėtume daryti iš naujo. O konkursas jau įvyko, rangovai laukia, kada galės pradėti darbus,” – sakė direktorė. Pažadai yra geras dalykas, bet atlikti darbai – dar geriau. Norisi tikėti, kad D. Butvydienės tvirtas žodis nenuvils stoniškiečių bei kitų seniūnijų gyventojų, tiesiogiai susiduriančių su šia problema, vilčių ir lūkesčių.