Juknaičiuose atostogaujantis kaskadininkas Karolis Garmus: “Jei to nepadarysiu dabar, niekada ir nepadarysiu“

2017-04-13, Kalbino Lijana JAGINTAVIČIENĖ
Karolis ir jo žmona Rūta.
Karolis ir jo žmona Rūta.

Karolis Garmus šiuo metu atostogauja Juknaičiuose. Jaunas vyras jau filmavosi ne viename garsiame filme: „Žiedų valdovas“, „Keršytojai“, „Karalius Artūras“ ir t.t. Jis siekia tapti profesionaliu kaskadininku.
Šiandien pašnekovas mokosi jojimo paslapčių, nes tai dar vienas laiptelis, kurį įveikus, svajonė dar labiau priartės prie realybės. „Aš žinau, koks sunkus kaskadininko darbas. Bet žinau ir tai, kad jei to nepadarysiu dabar, niekada ir nepadarysiu“, - įsitikinęs pašnekovas.

- Papasakok apie save.

- Mano mama kilusi iš didelės šeimos, ji gimusi ir augusi Leitgiriuose, o tėvo šaknys yra Graikijoje. Tėvams išsiskyrus, kai man buvo penkiolika, mama išvyko į Angliją. Po kiek laiko ir mes su broliu išvykome pas ją. Ten baigėme mokslus. Ten gyvenu iki šiol.

- Atlieki įvairius triukus. Sieki tapti kvalifikuotu kaskadininku?

- Mano brolis studijavo Anglijoje aktorinį. Jis dirbo kino industrijoje, o aš - pardavimų srityje.  Brolis ir paskatino išbandyti save kaskadininko darbe. Buvau kursuose. Susipažinau su kaskadininkais. Viskas man patiko. Pagal reikalavimus, iš dešimties sporto rūšių, reikia išmanyti šešias. Aš pasirinkau kikboksą. Turiu rudą diržą. Pabaigiau naro meistro kursus. Jau mokausi plaukimo paslapčių, šokinėti nuo tramplino. Dabar atostogauju ir kelios savaitės mokausi jodinėti Juknaičių žirgų sporto klube. Liko dar alpinizmas. Turiu gerą draugą, kuris yra stiprus alpinistas. Manau, tai išmoksiu.

- Kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus, norintis būti kaskadininku?

- Net nežinau. Turi darbas tiesiog patikti. Aš pabandžiau ir man patiko, kad ir kaip buvo sunku.  Mane daro laimingu darbas ir mylimas žmogus. Jei darbas patinka – nereikia kankintis. Man tas kelias tinkamas. Viskas darbu ir pasiekiama. Ką įsidėsi, tą ir turėsi. Kaskadininko profesijos daug kas nesupranta, o tik tas žmonių ratas, su kuriais treniruojiesi.  Artimieji linki tik gero, jiems kyla klausimų, kas bus toliau. Daugelis nemato galimybės padaryti karjeros dirbant kaskadininko darbą. Žmona Rūta mane palaiko.

- Jau teko filmuotis daugelyje filmų. Išvardinkite bent keletą iš jų.

- „Žiedų valdovas“, „Įniršis“, „Karalius Artūras“, „Keršytojai“ ir kt. Teko bėgiot per kliūtis,  šokinėti...Reikėjo dirbti ir su kardais.

- Pasitaikė nesėkmių, traumų?

- Būna susižaloji, nusibrozdini. Dėl adrenalino net nepajauti, kad bėga kraujas. Apie tai pasako kiti. Teko girdėti apie atvejus, kada dėl susižalojimų tenka atsisakyti karjeros. Bet dabar viskas daroma saugiau nei anksčiau. Stengiamasi, kad būtų išvengiama nelaimių.

- Kino industrija – kokia čia politika?

- Kur yra geri darbai, niekas neįsileidžia svetimų. Visi stengiasi įkišti draugus, gimines.  Esu matęs, kad dirba jaunimas kaskadininkais, nes už jų nugarų stovi tėvai, turintys įtakos. Visur reikalingos pažintys.

- Jūsų pomėgis yra ir žygiai.

- Gyvenime man patinka sau mesti iššūkius, save išbandyti.  Su draugais važiuodavome atostogauti. Būdavo nuobodu. Sugalvojome dalyvauti žygyje. Buvau skaitęs, žiūrėjęs filmą apie Piligrimų kelią. Su žmona juo ėjome  ir mes. Teko įveikti 850 kilometrų. Buvo geras išbandymas mūsų su žmona santykiams.

- Tu vis nori išbandyti save, patirti vis kažko naujo. Sunku su tavimi  žmonai?

- Nežinau. Su žmona  mes sutariame. Ji ramesnė, arčiau meno - patinka piešti, megzti. Eina  į žygius drauge. Nežinau, gal tai daro dėl manęs, o gal ir jai patinka. nors ir kojos buvo kruvinos, pūslėtos, bet  nesiskundė. Sako, kad draugą nelaimėje pažinsi. Taip ir su partneriu. Kol gerai, jo nepažinsi. Kai ištinka bėda, kai sunku, kai reikia  susirasti valgyti, patikrini, kaip į tai reaguoja antra pusė.  Žygio metu žmonai buvo sunku. Vakarais kojas pamasažuoji ir  vėl į kelią. Tas psichologinis palaikymas davė daug. Kuo daugiau iššūkių, tuo stipresnė draugystė, ryšys. Aišku, jei po jų vis dar esi kartu.

- Nesinori grįžti į Lietuvą?

- Norisi. Ir dabar, kaime atsikėlęs, girdi, kaip čiulba paukščiukai. Čia šilta ir gera. Čia gimtoji kalba, artimi žmonės. Londone mane žudo  tempas.  Dešimt metų prabėgo lyg akimirka. Londone tu visada arba galvoji į priekį arba esi praeityje, niekada nesi  dabartyje. Norisi sugrįžti į Lietuvą, bet ką čia daryti? Tam reikia pasiruošti, susikurti veiklas.  Planuoju grįžti. Tam ruošiamės. Anglijoje neliksiu gyventi. Blogiausiu atveju, pasirinksime gyventi kokioje Skandinavijoje, Australijoje  ar Naujojoje Zelandijoje.

- Koks įspūdis sugrįžus į Lietuvą?

- Užmiesčiuose, atrodo,  pokyčiai mažesni, bet didesniuose jie yra. Gal sumažėjo tas agresyvumas. Jaunimas darosi vakarietiškesnis.  Anksčiau komplimento gatvėje išgirsti negalėdavai. Gal padeda tos studentų mainų programos. Žmonės turi galimybę pakeliauti, pamatyti. Šiaip  esu taupus žmogus, atostogų metų nefiksuoju kainų. Tik faktas, kai buvo litas, grįžęs į Lietuvą, žymiai daugiau galėjau sau leisti.

- Ko palinkėtum skaitytojams

- Klausyti savo širdies.  Jei norite kažką daryti – darykite. Neklausykite, ką sako mama ar draugai. Visada gali išklausyti, bet nereikia pamiršti to, ką jauti. Gyvenimas trumpas. Niekada nežinai, kada jis pasibaigs. Geriau, kad netektų gailėtis, kad kažkada buvai jaunas ir turėjai jėgų, bet nepadarei kažko. Aš žinau, koks sunkus kaskadininko darbas. Bet žinau ir tai, kad jei to nepadarysiu dabar, niekada ir nepadarysiu.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?