Didinamas žalinimo schemos efektyvumas ir aplinkosauginė vertė

2017-07-07, zum.lrv.lt

Po dvejų žalinimo įgyvendinimo metų Europos Komisija (EK), peržiūrėjusi pirmuosius rezultatus, pateikė šios paramos schemos supaprastinimo bei efektyvesnio įgyvendinimo pasiūlymus, kurie oficialiai įsigaliojo nuo š. m. liepos 3 d.

Pakeitimai, supaprastinantys bei palengvinantys žalinimo įgyvendinimą, Lietuvos ūkininkams jau buvo pritaikyti šių metų deklaravimui, t. y.: supaprastinta ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių  (EASV) reikalavimo užskaitai naudojamų kraštovaizdžio elementų (miškelių, tvenkinių ir kūdrų, palaukių, griovių) deklaravimo tvarka – įskaitomi įvairaus dydžio ir pločio elementai, taip pat praplėstas įsėliui naudojamų augalų sąrašas – tinkamos visos, tiek baltyminės, tiek ir nebaltyminės žolės bei pritaikyta galimybė deklaruoti azotą kaupiančių augalų mišinius su kitais žemės ūkio augalais.

Prie minėtų žemdirbius džiuginančių pakeitimų EK pridėjo ir vieną sugriežtinimą. Siekiant, kad aplinkosauginiai žalinimo tikslai būtų kuo geriau įgyvendinami, nuo 2018 m. pūdymo, azotą fiksuojančių augalų, posėlio ir žolinio įsėlio plotuose, kurie skirti žalinimui, bus draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus (AAP). Tiksli reikalavimo nenaudoti AAP produktyviuose EASV plotuose kontrolės tvarka bus aiškiai išdėstyta Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, kurios, kaip visuomet, bus derinamos su žemdirbių  savivaldos atstovais. Šias 2018 m. naudmenų deklaravimui skirtas taisykles planuojama patvirtinti iki šių metų gruodžio 1 d.

Taisyklių įgyvendinimo gairės

Jau dabar aiškios pirmosios taisyklių įgyvendinimo gairės. Azotą kaupiančių augalų plotuose (žirniai, pupos ir kt.) AAP bus draudžiami visą vegetacijos laikotarpį, t. y. nuo sėjos iki derliaus nuėmimo. Tai reiškia, kad, siekiant pagrindinio EASV tikslo – biologinės įvairovės išsaugojimo, AAP draudimas turės įsigalioti iš karto – tik pasėjus sėklas. Tačiau pasirinkus sėti žolinį įsėlį ar posėlį žalinimo tikslais – draudimas nenaudoti AAP įsigalios tik nuėmus pagrindinio pasėlio derlių. Tačiau laikotarpis, kai nenaudotini AAP, negalės būti trumpesnis nei aštuonios savaitės skaičiuojant nuo posėlio pasėjimo – posėlio atveju, arba nuo pagrindinės deklaruojamos kultūros derliaus nuėmimo – žolinio įsėlio atveju. Tai reiškia, kad AAP bus draudžiama naudoti tik šiuo metu Naudmenų deklaravimo taisyklėse apibrėžtu posėlio ar įsėlio išlaikymo laikotarpiu. Tuo tarpu deklaruojant pūdymo plotus, skirtus žalinimui, minėtasis draudimo laikotarpis negalės būti trumpesnis nei šeši mėnesiai per vienerius deklaravimo metus.

Svarbu paminėti tai, jog šiuo metu yra visiškai neišnaudotas kraštovaizdžio elementų deklaravimo potencialas EASV tikslais. Skaitmenintų ir paruoštų deklaravimui šių elementų Lietuvoje yra keli šimtai tūkstančių, tačiau deklaruoti 2016–2017 m. buvo vos keli šimtai.

Ūkininkai nuogąstauja, kad nenaudojant AAP šiuo metu pagrindiniame EASV užskaitai naudojamame žalinimo elemente – azotą kaupiančių augalų plotuose, smarkiai sumažės galimybės kovoti su piktžolėmis bei derliaus kokybė, tačiau reikia pastebėti, kad, siekdami įgyvendinti EASV reikalavimus, ūkininkai galės rinktis iš kitų alternatyvių priemonių, kurių, kaip minėta, tikrai yra ir kurias raginame išnaudoti. Tuo tarpu azotą kaupiančių augalų plotuose, neskirtuose žalinimui, už kuriuos siekiama gauti susietąją paramą, AAP naudojimas ir toliau bus leistinas.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar naudojatės viešuoju transportu?