Briedis - Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbas

2017-07-18, Saulius SODONIS

Tokį siūlymą pateikė jau daugiau kaip metus Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbą kuriantis Klaipėdos universiteto istorijos mokslų daktaras, heraldikos žinovas Arūnas Baublys. Drauge su dailininke Jūratė Bizauskiene trečiadienį jis savo siūlymus bei argumentus, dėl ko šį regioną žymėti pasirinko šį įspūdingą girių galiūną, pirmiesiems pristatė Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nariams, dalyvaujant ir kai kurių šio regiono savivaldybių atstovams. Pamačius herbo projektą bei išgirdus argumentus, tarybos nariai buvo vieningi – „tai kažkas iš tiesų mūsų“.

Iki šiol vienintelis penktasis Lietuvos etnografinis regionas Mažoji Lietuva neturėjo bendro savo identitetą nusakančio herbo. Tačiau jį sukurti nebuvo lengva užduotis, nes geografiškai regionas driekiasi  gana siaura juosta palei vakarinį Lietuvos kraštą nuo netoli Palangos esančios Nemirsetos iki Smalininkų. Dėl to bendrą ženklą, kuris tenkintų šio regiono gyventojus, surasti nebuvo labai paprasta. 

Trumpai peržvelgęs jau esančius etnografinių regionų bei kraštų herbus, A. Baublys sustojo prie galimų dviejų kraštą atspindinčių simbolių – briedžio ir laivo-kurėno. O galiausiai, paaiškinęs, kad gražus senovinis laivas neatspindėtų viso krašto esmės ir kiek priešintų pakrančių bei gilumines teritorijas, perėjo prie briedžio. Susirinkusiems buvo parodyti keli galimo herbo variantai. Tačiau esmė jų buvo viena – galingas aukso spalvos briedis su didžiuliais ragais, mėlyname herbo skyde. Ragai ir kanopos buvo išskirti sidabro spalva. Siūlymo autorius paaiškino, kad nors tankmės valdovas yra pakankamai taikus, tačiau yra pasiryžęs ir gintis bei apginti save, bei savo artimuosius – tai ir daro ragais, ir kanopomis. Heraldikoje aukso spalva, kalbėjo A. Baublys, simbolizuoja tam tikras savybes – kruopštumą, darbštumą bei gerbūvį.  O mėlynas herbo fonas heraldikoje – tai tvirtumas, atkaklumas bei pastovumas. Be to, tai pamarys, krašto vandenys.

Vėliau, jau pradėjus išsakyti savo įspūdžius susirinkusieji Klaipėdos etnokultūros centre džiaugėsi pasiūlymu, tačiau šiek tiek diskutavo, ar briedis turėtų stovėti tvirtomis kojomis besiremiantis, ar būti pasiruošęs šuoliui - kovai.  Tačiau be pačio Mažosios Lietuvos regioną žyminčio herbo, kaip ir kituose tokiuose heraldiniuose ženkluose, buvo pasiūlyta ir aplinka jam. Šalia herbo skydo autoriai pavaizdavo kuršę moterį bei šarvuotą riterį, simbolizuojantį kalavijuotį. O skydo viršuje buvo uždėta karališka karūna. O šie elementai sukėlė kiek didesnes diskusijas.

Kalavijuočių riterio pasirinkimą A. Baublys motyvavo tuo, kad šiaip jau ekonominį krašto suklestėjimą pradėjo būtent kalavijuočiai pradėję Rygos bei vėliau ir Klaipėdos miestus. Tai lėmė ir ekonominį krašto augimą ateityje. Jiems atsiradus, būtent iš kalavijuočių žemaičiai bei lietuviai pirko ginklus kovai su kryžiuočiais, tad būtų neteisinga jų nepaminėti. Autorius pastebėjo, kad istoriją būtina matyti ne pagal šiuolaikinį supratimą, o pagal to meto realijas. Gal todėl kitoje herbo pusėje ir pavaizduota kuršė moteris, apsirėdžiusi XIII – XIV amžiaus, kaip kad ir riteris, rūbais. Karūną, kuri gal kiek labiau panašėjo į imperatorišką, A. Baubys aiškino tuo, kad iš kryžiuočių ordino atsiradusią Prūsijos kunigaikštystę pirmieji diplomatiškai pripažino Lietuvos didžiosios kunigaikštystės vadovai. Vėliau kraštai buvo susaistyti įvairiomis priesaikomis. Taip  atsiradusi ir ši karūna. 

Šiuokart pasisakantieji turėjo pastabų ir riteriui, ir karūnai. Galiausiai buvo sutarta, kad pati karūna didesnė ar mažesnė vis tik galėtų būti, nes to šiaip jau reikalauja heraldikos taisyklės. O kad riteris yra kalavijuotis – buvo galima suprasti tik iš ant jo skydo pavaizduoto kalavijo. Todėl buvo siūloma tiesiog jame nieko nevaizduoti ir palikti tiesiog riterį, kurį kiekvienas galėtų suprasti savaip. Arba priešingai – jame pažymėti tokius krašto simbolius, kaip kurėnas ar kas kita būdinga šiam kraštui.

Tai buvo pirmasis viešas būsimo herbo pristatymas, kuris  pavadintas tik idėjos parodymu. Autoriai – istorikas  A. Baublys bei dalininkė J. Bizauskienė, pažadėjo iki rugpjūčio antrosios pusės, atsižvelgiant į išsakytas pastabas, parengti naujus siūlymus. Dėl to buvo sutarta, kad visuomenei kol kas nebus skelbiamas Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo pirminis variantas. Plačiajai auditorijai jis turėtų būti paviešintas po rugpjūčio susitikimo. Jei žymesnių pastabų daugiau nebus, herbas bus pristatytas šio regiono merams. O jau po to prasidės procedūros Lietuvos heraldikos komisijoje, kuri labai analizuos ir žiūrės atsitikimų heraldikos reikalavimams. Galutinis verdiktas priklauso Lietuvos Prezidentui: pasirašiusi jį skelbiantį dekretą, Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbs jo gyvavimo pradžią. Tai galėtų būti jau antroje metų pusėje.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar jau pakeitėte padangas savo automobiliui?