Atostogų laiką skirkime tik atostogoms ir poilsiui

O man atostogų nereikia

Labai, sakyčiau, neteisingas sprendimas. Poilsis žmogui yra būtinas, nes per 8 valandų darbo dieną, atliekant tam tikrus veiksmus, greitai pereinama prie „automatinio“ režimo, kuris nors ir užtikrina pajamas, bet skurdina mūsų asmenybę. Net kūrybinių profesijų žmones įsuka darbo rutina ir ima slėgti. Todėl tie, kurie giriasi neatostogavę keletą metų, neturėtų tuo didžiuotis, nes su kiekvienais metais didėja nerimo, beviltiškumo būsenos, kurios gali peraugti į depresiją, lėtinio nuovargio sindromą. Tai – jau ligos. Negana to, kokybiško poilsio stygius griauna santykius su artimaisiais, nes pervargęs žmogus negeba adekvačiai bendrauti ir džiaugtis gyvenimu. Tai ne mano išmislas – tai tyrimų, darbo psichologijos išmanytojų duomenys ir išvados.

Ko nedarykime atostogų metu arba kaip darykime

Pirmiausia nedarykime to, ko nespėjome padaryti eidami į tarnybą – netvarkykime spintų ir sandėliukų, neklijuokime tapetų, neravėkime daržų, išskyrus tuos atvejus, kai šie darbai teiktų malonumą. O kad pailsėtume nuo darbo monotonijos, psichologai sako, kad poilsis bus veiksmingiausias, jei pereisite į kitą režimą – dirbantieji protinį ir sėdimąjį darbą turėtų imtis fizinės veiklos, o dirbantys fizinį – tinginiauti užvertus bambą į viršų kur nors prie jūros.

„Vėl šaukia jūrų neramūs toliai...“

Pastaruoju metu atliktos apklausos parodė, kad jau keletą metų iš eilės vietinis turizmas auga. Maždaug pusė apklaustųjų nurodė, kad atostogaus Lietuvoje. Turizmo agentūrų atstovai sako, kad vis populiaresni tampa pėsčiųjų žygiai po vaizdingas apylinkes arba pasirinkus konkretų regioną. Nemąžta ir vandens turizmo populiarumas. Bet gausiausiai vietinių turistų sutraukia mūsų kurortai. Iš užsienio šalių jau keletą metų populiariausia lietuvių poilsio vieta – Turkija. Šiemet ten vyks apie 8 proc. atostogaujančių. Antroji pagal populiarumą yra Ispanija (6 proc.), trečia – Bulgarija (4 proc.). Ketinantieji atostogauti užsienyje prisipažino, jog planuoja išleisti vidutiniškai apie 400 eurų vienam asmeniui.

Saulė - ir viliojanti, ir perspėjanti

Keistas tas mūsų požiūris į odos spalvą. Jau pavasarį, pajutę saulės spindulių kaitrumą, puolame į paplūdimius ar kitas vietas ir siurbiame tuos spindulius, siurbiame... Tai labiau liečia moteriškąją lytį, kuri kuo skubiau nori tapti panaši į mulates. O juk prieš gerą šimtmetį aukštuomenės damos vengdavo saulės kaip velnias kryžiaus. Bet kokį įdegimą jos laikydavo prasčioku bruožu, nes tik jie dirbdavo lauko darbus. O dabar jei kokia moteriškė, nespėjusi įdegti namuose, vidurvasarį atvyks pailsėti į pajūrį, tai iš tikrųjų pasijus kaip balta varna tarp masės parudavusių kūnų. Bet dėlto nereikėtų ir labai sielotis, nes saulės spinduliuose tyko nemažai pavojų. Jei, pavyzdžiui, prieš daugiau nei dvidešimt metų saulėje galėjome praleisti pusdienį ar net visą dieną (priklausomai nuo odos tipo) ir nesiskusdavome sveikata – tai dabar žmonės smarkiai nudega, skundžiasi bloga savijauta pabuvę saulėje vos valandą ar kelias, nes saulės intensyvumas gerokai didesnis, ypač nuo 10 iki 15 val.. Be to per dažnas buvimas saulėje didina piktybinių navikų bei odos vėžio (melanomos) atsiradimo tikimybę. Juk teisingai liaudies išmintis byloja: „Kas per daug, tas nesveika“.

Ką daryti, jei piniginė per plona?

Jei manote, kad atostogos prasideda tik įsėdus į lėtuvą ar leidžiantis kokioje egzotiškoje šalyje, klystate. Kai kurie tyrimai rodo, kad didžiausią pasitenkinimą ir malonumą teikia toks poilsis, kuris beveik arba nieko nekainuoja – kai gali mėgautis „po ranka“ esančiais malonumais arba tiesiog nieko neveikti. Didžiausią teigiamą poveikį turi gebėjimas mėgautis tuo, ką turi. Todėl ir sau, ir jums, mūsų skaitytojai, linkiu smagių atostogų!