Įstatymo raidė: visą gyvenimą atidavę miškui, turi būti išmesti į gatvę

2017-08-10, Lijana JAGINTAVIČIENĖ

Aplinkos ministro pavaduotojas Martynas Norbutas pateikė informaciją apie ministerijos komisijos vykdytą tikrinimą, kaip urėdijos valdo ir nuomoja tarnybinius gyvenamuosius butus. Nustatyta daugybė pažeidimų. Informuota, kad Šilutės urėdijoje jų, galimai,  ypač daug ir jie yra susiję su šiai valstybės įmonei priklausančių patalpų nuomos sutarčių sudarymu. Apžiūrėjome, kaip atrodo įstaigai priklausantys butai bei išklausėme ten gyvenančius žmones.  „Mums lieka tik Miško gatvė. Tektų įsikurti po eglėmis, nes artimųjų neturime. Nebūtų, kur prisiglausti“, - atviravo jie.

Apie pažeidimus nėra informuoti

1950 metais įsteigtoje Šilutės urėdijoje šiuo metu iš viso dirba apie 120 žmonių. Praėjusiais metais urėdija kaip ir visuomet dirbo pelningai. Jų pelnas - 317,3 tūkstančius eurų. Valstybei sumokėjo 1852,3 tūkstančius eurų visų mokesčių.

Aplinkos ministerija planuoja steigti valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ centrinę būstinę Panevėžio rajone. Valstybinių miškų urėdija veiks teritoriniu pagrindu. Įmonė turės ne mažiau kaip 25 regioninius padalinius su girininkijomis. Vienas iš jų bus Šilutėje. Neaišku tik, kiek laiko jis egzistuos.  Įkūrus naują valstybės įmonę, nuo šių metų gruodžio 31 d. visi urėdai neteks darbo.  Kuriant naują struktūrą, bedarbiais liks ir dar dalis žmonių, kurie dirba administracijoje. Taigi, šalyje, kurioje bedarbystė – ne svetima,  bedarbių sąrašas dar pailgės.

Daug diskusijų sukėlė  informacija, jog Šilutės urėdija turi 30 butų ir yra užfiksuoti pažeidimai,  susiję su šiai valstybės įmonei priklausančių patalpų nuomos sutarčių sudarymu. Domėjomės, kokia reali situacija Šilutės urėdijoje. Pasak Šilutės urėdo Vaido Bendaravičiaus, komisijos tikrintas laikotarpis nuo Nepriklausomybės paskelbimo, o apie aptiktus pažeidimus iki šiol urėdija nėra informuota.

Urėdijai priklausančiose patalpose yra įsikūrę žmonės. Ten gyvena ne tik tie, kurie dirba urėdijoje, bet ir tie, kurie jau yra išėję į pensijas. Iš butų nekraustomos ir senyvo amžiaus našlės, kurių vyrai dirbo urėdijoje. Butais besinaudojantys asmenys moka nuomos mokestį pagal numatytą Vyriausybės patvirtintą tvarką.

Neleido privatizuoti

Anot urėdo, ankstesnis urėdas neleido privatizuoti urėdijai priklausančių butų juose gyvenantiems žmonėms, nors patalpos yra tikrai prastos būklės ir neremontuotos nuo jų pastatymo. Visi gyvenamieji plotai yra atokiose vietovėse, vienkiemiuose, šalia miško. Patalpose nėra net tualetų. Joms reikalingas remontas. „Anksčiau buvo galima daug lengviau leisti žmonėms privatizuoti butus nei šiandien.  Žmonės juose gyvena daugybę metų. Per tris mano darbo metus neišnuomojome būstų nė vienam prašalaičiui. Gyvena žmonės, kurie yra dirbę pas mus. Kai kurie tebegyvena nuo tarybinių laikų. Patalpų dokumentai nėra sutvarkyti  iki galo. Negalima padaryti visko greitai dėl biurokratinių dalykų. Reikia atlikti krūvą darbų – prie kai kurių butų reikia žemės sklypus suformuoti, atlikti kadastrinius matavimus, užregistruoti Registrų centre ir atlikti daugybę kitų darbų. Tam reikia daug laiko. Apie 20 gyvenamų patalpų dokumentai paruošti. Esame pasiruošę juos perduoti Turto bankui. Tai sutarta su Generaline urėdija. Tik prie kiekvienos girininkijos paliksime po butą. Kaip pritraukti jauną specialistą? Jei suteiki būstą, tą padaryti lengviau “, - sakė urėdas. Turto bankas, perėmęs urėdijos turtą, skelbs aukcionus. Juose galės dalyvauti kiekvienas norintis. Todėl atsiranda didelė tikimybė, jog dalis žmonių, kurie gyvena jose ne vieną dešimtį metų, bus išmesti tiesiog į gatvę.

Paprašius V. Bendaravičiaus  pamatyti urėdijai priklausantį nors vieną butą, jis neprieštaravo ir leido išsirinkti, kurioje vietovėje norėtume apsilankyti . Pasirinkome Stumbragiriuose esantį butą. Į norimą vietą palydėjo medienos ruošos ir darbų saugos inžinierė Dalia Barkauskienė. Ji atsakinga ir už nekilnojamojo turto priežiūrą urėdijoje.

Patalpos yra senos

„Anksčiau girininkijos buvo arčiau miško, vienkiemiuose, nuošalesnėse vietose. Tarybiniais laikais buvo laikomasi pozicijos, kad, jei eigulys ar miško darbininkas gyvena arčiau miško, tuo pačiu jis jį prižiūri ir saugo. Šiandien dienai yra 15 sutarčių dėl nuomojamų butų. Seniausias pastatas, kuris yra nuomojamas yra Norkaičių girininkijoje. Jam 195 metai. Yra patalpų, kurioms ir 100, ir 140 metų. Jauniausias pastatas – Pagėgių girininkijoje. Jis pastatytas 1986-aisiais. Nėra naujų namų“, - dėstė specialistė. Ji pasakojo, kad, pavyzdžiui, viename bute gyvena eigulys, o šalia esančiame mažame bute gyveno jo tėvas – taip pat eigulys. Šiam mirus, liko čia gyventi mirusio urėdijos darbuotojo žmona, kuri dabar yra garbingo amžiaus ir silpnos sveikatos. „Kaip iškraustyti iš patalpų žmogų, kuris visą gyvenimą čia gyveno? Lengviausia viską būtų padaryti pagal įstatymą, bet kur tada turi dėtis žmonėms? Kai kurie turi pas ką apsigyventi, bet yra ir tokių, kurie tiesiog liks gatvėje. Ką jiems daryti? Lėšų kitam būstui įsigyti neturi. Jie yra seni, neįgalūs. Atlyginimai darbininkų nėra dideli. Jie neturėjo galimybės sukaupti pinigų“, - kalbėjo D. Barkauskienė. Anot jos, gyvenime lengviau duoti nei atimti, o norint pasielgti pagal įstatymo raidę, reikia pamiršti žmogiškumą.

Pasiekti norimos sodybėlės būtų nepavykę be Pagėgių girininko Romualdo Ubarto pagalbos, mat kelias net vasaros laiku beveik nepravažiuojamas. Šis pusiaukelėje mus paėmė ir nuvežė į nurodytą vietą. Girininkas neabejoja,  kad, paskelbus aukcioną butų pardavimui, atsiras turtingesni asmenys, kurie norės nuošalesnės vietos ir nupirks patalpas, o vargšai žmonės bus tiesiog išvyti iš visą gyvenimą pragyventų namų. Patalpų gali norėti įsigyti net ir medžiotojai. „Jei neatsiras norinčių pirkti, gerai. Tada tie žmonės galės tai padaryti. Bet jei atsiras interesai... Paprastai dabar tie namukai, kurie yra prie miškų ir vandenų, yra daug kam įdomūs. Kur dingti žmonėms, kuriems jau apie 70 metų? Jei per tiek metų jie nesusikūrė nieko, tai ir dabar to nepadarys“, - tęsė pašnekovas.

Lieka benamiais

Nuvykus į reikalingą vietą, pamatėme  remonto reikalaujantį, bet gražų, seną namą su ūkiniais pastatais. Aplink esanti teritorija išpuoselėta - čia žydi gėlės, sode dūzgia bičių aviliai, auga daugybė obelų, žolė nupjauta. Matosi, kad žmonės tvarko sodybą, kiek išgali.

Pasitiko mus Alfa Vitkienė, kuri urėdijai priklausančiame bute gyvena daugiau nei 30 metų. Jos vyras dirbo medkirčiu. Jam mirus, Alfa liko toliau gyventi. „Jei reiks išeiti, neturiu, kur. Liksiu gatvėje. Teks išeiti į Miško gatvę ir įsikurti po egle“, - sakė liūdnu balsu, nuleidusi akis A. Vitkienė. Miške esančiame name viename iš butų gyvena ji viena. Tik vasarą į svečius pas ją atvažiuoja anūkai. Moteris neslėpė – būstas jai labai svarbus.

Šalimais esančiame bute gyvena kitas buvęs urėdijos darbininkas. Jo žmona Regina Baliutė neslėpė – jei teks išeiti, paklius į nepavydėtiną situaciją. Šeima taip pat neturėtų prie ko prisiglausti. „Tikimės, kad valdžia neišmes. Jei būtų sudarytos lengvatinės sąlygos ir buto kaina nebūtų didelė, bandytume jį įsigyti. Bet jei kainuotų daugiau – negalėtume patalpų nupirkti“, - teigė moterys. Susirinkusieji garsiai svarstė – valdžia galėtų tiesiog pirmenybę suteikti įsigyti butus tiems, kurie juose gyvena daugybę metų, kadangi, paskelbus aukcioną, didelė tikimybė, jog žmonės liks be namų. Bet greičiausiai lengvatų nebus. Dabar galiojanti tvarka tokių išimčių nenumato. O tai reiškia, kad ir taip vos galą su galu  suduriantys senyvo amžiaus, ligoti, visą savo gyvenimą atidavę miškui žmonės, gali būti pasmerkti tapti benamiais.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar pliaupiantis lietus Jums sukėlė problemų?