Mokytojo atlyginimas turi būti orus

Prieš  pokalbį, V. Laurinaitis susirinkusiems paaiškino, kad komiteto pirmininkas E. Jovaiša turėtų susipažinti su galima jūrų kadetų mokyklos vieta Rusnėje bei pamatyti praėjusių metų pabaigoje savivaldybės įsigytą „Vėtrungės“ moksleivių stovyklą Kintuose ir padėtų drauge rasti sprendimą. Pokalbio pabaigoje, paklaustas nuomonės apie Rusnę ir Kintus, E. Jovaiša sakė, kad matė šių įstaigų dokumentus, tačiau atvyko pažiūrėti realios padėties vietoje. Jis nieko konkretaus nesakė ir nežadėjo, tik diplomatiškai sakė esantis už tai, kad pamarys turi turėti įvairias galimybes.

Tačiau didžiąją dalį susitikimo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas kalbėjo apie planuojamas švietimo sistemos reformas, tobulinimus bei ateities planus. O vėliau, vienos iš šio susitikimo dalyvių paklaustas konkrečių dalykų, paaiškino, kad tai kol kas tik ateities planai. Jiems turės pritarti ir politikai, ir Švietimo ir mokslo bei Finansų misterijos, ir profesinės sąjungos. Dabar, daugeliu atveju, tai tėra diskusijos, kuriose turėtų gimti esminiai dalykai.

Seimo narys kalbėjo ir apie konkretesnius dalykus. Pradžioje jis įvardino, kad greičiausiai jau nuo 2019 metų bus pereita prie penkiamečių ikimokyklinio bei šešiamečių pradinio mokymo. Tačiau tam reikia gerai pasiruošti: turi būti peržiūrėtos ar net sukurtos ugdymo programos, vadovėliai, numatyta infrastruktūra bei paruošti pedagogai. Tai užtruks, tačiau, panašu, jog tai neišvengiama.

Jis taip pat kalbėjo, kad dabartinio Seimo bei Vyriausybės pozicija - neuždaryti pradinių kaimo mokyklų net jei mokinių skaičius jose nėra didelis. Tuo tarpu jau nuo penktos klasės mokiniai turėtų važiuoti į pagrindines mokyklas, kur sąlygos ugdymui geresnės. Jis tai pat gan kritiškai kalbėjo apie „ilgąsias gimnazijas“, kurios nieko nesiskiria nuo buvusių vidurinių.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prisiminė, kad 1992 metais, paprašytas tuometinio Švietimo ministro Dariaus Kuolio, parengė Valstybinių baigiamųjų egzaminų sistemą šalyje, kuri netrukus ir buvo įdiegta. Tačiau dabar, anot ilgamečio Edukologijos universiteto prorektoriaus, socialinė padėtis keičiasi, todėl planuojama, kad pageidaujantiems stoti į aukštąsias mokyklas turėtų būti trys ar keturi privalomi egzaminai: lietuvių kalba, matematika, istorija ir, galbūt, užsienio kalba. Turėtų būti ir kaupiamasis įvairių dalykų pažymys. Dabar diskutuojama, nuo kurios klasės jis turėtų būti kaupiamas: nuo aštuntos, dešimtos ar vėlesnių. Anot E. Jovaišos, tai padidintų moksleivių motyvaciją. Taip pat turėtų būti renkami duomenys apie jų dalyvavimą neformalioje veikloje. Taip labiau ryškėtų moksleivių polinkiai bei gabumai.

Jau apsispręsta pereiti nuo mokinio į klasės krepšelį. Dabar svarstomas jo dydis, paskirstymas tarp miesto ir kaimo mokyklų. Taip pat kalbėta ir apie etatinį mokytojo apmokėjimą. Komiteto pirmininko nuomone, etatą sudarytų kontaktinės valandos, pasiruošimas pamokoms, kvalifikacijos kėlimas bei darbas bendruomenėje: ir mokykloje, ir už jos ribų. Etatą sudarytų nuo 12 iki 18 kontaktinių valandų, o bendras darbo valandų skaičius pedagogams būtų sumažintas iki 7 per dieną. Vėliau paklaustas komiteto pirmininkas paaiškino, kad negalima įvedinėti etatinio apmokėjimo mokytojams, jei, pasikeitus sistemai, nebus ženklaus atlyginimo padidėjimo. O tam bent dabar reikia papildomai rasti virš 30 milijonų eurų. Kol kas neaiškus ir etato skirstymas į mažesnes dalis, kaip tai numato kiti teisės aktai. Be to etatiniam apmokėjimui turi pasiruošti ir Finansų  ministerija, kuri taip pat turi pastabų, kaip kad ir švietimo darbuotojų profesinės sąjungos.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas taip pat kalbėjo ir apie visų dėmesio centre esančią aukštojo mokslo pertvarką. E. Jovaiša atkreipė dėmesį, kad mokyklose nebeliko profesinio orientavimo, todėl daugelis tenori įsigyti aukštojo mokslo diplomą. Į klausimą apie Klaipėdos universiteto likimą komiteto pirmininkas sakė esantis be galo nustebęs šio universiteto pasyvumu bei iki šio neišnaudotomis galimybėmis, turint neblogai išvystytą miesto infrastuktūrą, uostą bei mokslinę bazę. Jo nuomone,  Klaipėda turi turėti pilnakraujį universitetą, kuriame būtų ne tik jūriniai dalykai, bet ir tyrinėjama Mažosios Lietuvos istorija, kultūra. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas sakė, kad drauge su Klaipėdoje  į Seimą išrinktais politikais dėl to labai stengiasi ir dirba. Po šio susitikimo Seimo nariai bei rajono vadovai išvyko į Rusnę bei Kintus.