Tremtinių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“ – daugiau nei 50 šilutiškių

2017-08-14, Stasys BIELSKIS

Rugpjūčio 5-ąją daugiau nei pusšimtis šilutiškių dalyvavo tremtinių sąskrydyje Ariogaloje, Maironio apdainuotos Dubysos slėnyje. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga likimo broliams bei sesėms, patyrusiems sovietinių okupantų vykdytas represijas, perėjusiems devynis pragaro ratus, surengė jau 27-ąjį sąskrydį „Su Lietuva širdy“.

Į šį sąskrydį suvažiavo daugiau nei 7 tūkst. žmonių, anuomet prievarta atsidūrusių Norilske, Novosibirske, Omske, Magadane, Tomske, Igarkoje, prie Laptevų jūros, Krasnojarske, bet išsaugojusių tikėjimą laisve, Lietuvos nepriklausomybe. Ne visi sugrįžo, tūkstančiai liko amžinojo įšalo žemėje, ne visiems ten budi atminimo kryžiai...

Sąskrydžio „Su Lietuva širdy“ dalyviai nuo 9 valandos prie bažnyčios rikiavosi eisenon į Dubysos slėnį. Jie gavo sąskrydžio suvenyrų ir informacinį leidinį. Šventės dailininkės sukurti stendai, plakatai, nuotraukos, primenančios tremties ir kovų metus, eisenos dalyvius lydėjo iki pat Dubysos slėnio vartų, kur juos pasitiko šventės vedėjai. Apėję garbės ratą, jie susibūrė grupelėmis pagal tremties vietas, choristai rikiavosi ant pakylos, ruošėsi dainai.

Pakeltos Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikų vėliavos. Po Šv. Mišių, kurias aukojo arkivyskupai Sigitas Tamkevičius ir Lionginas Virbalas, sąskrydžio ugnį, įžiebtą nuo Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje degančios amžinosios ugnies, atnešė Kauno jungtinio sveikatos klubo nariai, bėgikai iš Kauno, Prienų ir kitų Lietuvos vietų.

Įžiebus šventės aukurą, buvo perskaitytas Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas. O prie mikrofono priėjęs LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis paragino atsisakyti lietuvių pamėgto politikavimo. „Esame laimingi būdami nepriklausomi nuo tremties, džiaugiamės laisva šalimi. Tuomet skambėdavo giesmė „Leiskit į Tėvynę“, bet aš manau, kad mes neturime ateityje turėti tokių prašymų ir pageidavimų, turime turėti savo tėvynę Lietuvą. Šiandien susirinkome su viena partija, kuri vadinasi Lietuva. Turime laisvę, turime Lietuvą, tegul visus mus vienija ši dovana“, -sakė pirmininkas.

Ministro Pirmininko Sauliaus Skverelio sveikinimo kalboje akcentuota, kad negalima užmiršti skaudžios šalies istorijos, kurios gyvi liudininkai yra šiame sąskrydyje susirinkę žmonės, už meilę Tėvynei sumokėję aukščiausia kaina, paaukoję savo laisvę, sveikatą ir net gyvybę.

Pirmasis atkurtos laisvosios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, kreipdamasis į „labai gerbiamus ir mylimus žmones“, sakė, kad kiekvienas susirinkimas čia, Ariogaloje, yra reikšmingas, nes mes esame Lietuva.

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iššovė tris salves - Lietuvos politiniams kaliniams ir partizanams, visiems Lietuvos tremtiniams ir Laisvės kovotojams, tėvynei Lietuvai.

Sąskrydyje dainavo bei giesmes giedojo tūkstantinis buvusių tremtinių ir politinių kalinių choras, tądien suburtas iš 32 LPKTS skyrių chorų. Sveikino „Misija Sibiras“ dalyviai. Šventinę nuotaiką sukūrė solistai Liudas Mikalauskas, Vytautas Juozapaitis, Osvaldas Petraška ir Rytis Janulionis, Valerijus Šerelis ir Ernestas Kuckailis, ansamblis „Ainiai“ bei ilgametis ansamblio „Armonika“ vadovas Stasys Liupkevičius.

Sąskrydžio dalyviai buvo vaišinami kareiviška koše, lietuviška gira. Nacionalinio kraujo centro palapinėje buvo galima prisidėti prie kilnios misijos – paaukoti kraujo. Diskusijų palapinėje veikė paroda „Krepšinis sovietų lageriuose ir tremtyje“, vyko knygų pristatymai (Lietuvos kariuomenės viršilos Ernesto Kuckailio „Tylūs žingsniai per samanas“ ir Arvydo Anušausko „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“). Sąskrydžio dalyviai klausėsi Lauryno Kasčiūno ir Žygimanto Pavilionio paskaitų „Iššūkiai nacionaliniam saugumui“, žiūrėjo filmą „Emilija iš Laisvės alėjos“.

LPKTS Šilutės filialo pirmininkas Antanas Balvočius sakė, kad taip istoriškai susiklostė, jog Šilutės rajone yra daugiausia tremtinių – apie 750. Jie yra aktyvūs, dalyvauja įvairiuose renginiuose. Aplankė ir netektis – neseniai Kaune palaidotas vienas iš LPKTS Šilutės filialo įkūrėjų ir ilgametis vadovas Edmundas Stankevičius. Jis padėjo suburti ir šilutiškių tremtinių chorą „Pamario aidas“.


Straipsnio komentarai

Dabartinė tremtis2017-08-14
Neverkit tremtinei! _Jus stribai išvarė irėme ginklą ir nemokama kelionė ,.O dabar stribai valdžioje,ir ginklai jųpoperiniai,d irba jie ne žmogui ,o sau .Tai rinkliavas ir mokesčius ivede, taip premijas jie pasikelti gali ir iš to gyvena. O iš paprasto Lietuvio konfiskuoja būdą ir už likusi ar skolinta skatiką jam belieka palikt Lietuvą.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?