Kaino įspaudas - nevaldomas pyktis

2017-08-20, Romualdas Danielius Mažutis

Pagal Bibliją pirmieji žmonės Adomas ir Ieva turėjo du sūnus: Kainą ir Abelį. Broliai buvo skirtingo būdo. Vyresnysis Kainas – nedoras, jaunesnysis, Abelis – geras. Dievas priėmė Abelio auką, Kaino – ne. Dėl to Kainas pavydėjo Abeliui ir supykęs jį nužudė. Šis priešistorinių laikų mitas apie žmonių giminę šiandien tarnauja psichiatrams, kalbantiems apie įgimtą radikalią kai kurių asmenų charakterio savybę – polinkį žudyti.

Žudikų prieglobstis – neramūs laikai

Įvairių šalių psichiatrijos specialistai pripažįsta, kad yra žmonių atvirai ar slaptai „pažymėtų Kaino antspaudu“ - tai yra linkusių žudyti. Abeliai ir kainitai – taip kai kurie mokslininkai skirsto žmones pagal jų būdą. Apie tai rašoma vokiečių kalba išleistoje L. Sondžio monografijoje „Kainas. Pykčio paveikslas“ („Kain. Gestalten des Bosen“). Autoriaus nuomone, kainitai sudaro net 6 proc. žmonių populiacijos ir yra atvirai pažymėti pykčio įspaudu. Kai kuriuos jų gali išduoti akių žvilgsnis, smeigiantis it durklas. Tokį atskirs ir paprastas žmogus. Bet blogiausia, kad dar apie 14 proc. kainitų yra užsimaskavę kasdieniniais abeliais. Įprastomis sąlygomis tokie kainitai gyvena tyliai ir negali realizuoti savo žmogžudiškos paskirties. Taip jie tūno. Tačiau karų, revoliucijų ar krizių metu, pakurstyti politinių, ideologinių nuostatų, tampa nuožmūs, negailestingi. Kainitus savo tikslams įvairiais laikais mėgo ir tebemėgsta pasitelkti politikai, sergantys didybės manija, gal net nusikaltėliškais ketinimais žmonijos atžvilgiu. Pastarieji tuomet išlenda į paviršių su ultrapatriotų kaukėmis, nes gavo laiką nebaudžiami išleisti savo kainiškąjį garą: čiupti abelius. Tuomet jie tampa sykiu ir teisėjais, ir budeliais, iškart įvykdantys nuosprendį tyleniams - juos žudydami. Pasaulio istorija panašių epizodų turėjo ne vieną ir ne du. Ir šiandien žmonija burbuliuoja neapykantos chaose. Pavyzdžiui, islamo valstybės kovotojai-mirtininkai. Beje, stabiliu laikmečiu reiškiasi tik radikaliausi kainitai, neįstengiantys nugalėti savo polinkio žudyti. Kai kuriems jų tai virsta liguista manija. Prie kainitų, matyt, galima priskirti ir dalį samdomų žudikų. Tokie pasitenkina dvigubai: atskleidžia save ir uždirba. Ar Rusijoje, Jekaterinburge suimtas lietuvis Romas Zamolskis, įtariamas eile užsakomųjų žmogžudysčių, priklauso šiai gildijai, ar čia tik jo „verslas“? Lietuvoje jis buvo ieškomas nuo 2001-ųjų.

Neišaiškinta „Zodiako“ byla

Pasaulį šiurpino ir tebešiurpina daugybė išaiškintų bei neišaiškintų žudikų - nuo skerdiku praminto anglo Džono, kuris 1888 metais Londone išskrodė 5 prostitutes, iki 1994 metais Rusijoje sušaudyto Andrejaus Čikatilos, nužudžiusio 52 žmones. Niekam nekritęs į akį šeimos žmogus Čikatila tikėjo esąs saugomas dvasių. Džono Skerdiko, atrodo, išmaniusio chirurgo darbą, pėdsakais sekliai ėjo net iki karaliaus rūmų, bet nusikaltėlio nerado. Beje, prostitutės neretai tampa nusikaltėlių sadistų aukomis. Savo kūną parduodančios merginos ne visos vyrijos mėgstamos.

Kas daugiausiai nužudė žmonių? Sicilijos mafijai dirbęs Džiuzepė Greko nužudė net 300 žmonių! Vargu ar kruvinas darbas slėgė jo sąžinę. D. Greko žudė tol, kol 1985-aisiais savo namuose pats krito nuo žudiko rankos. Galas kaip filme: atpildas be teismo. Tačiau yra žudikų, išnešusių sveiką kailį. JAV kriminalistai nieko nepešė tirdami maniako, pasivadinusiu „Zodiaku“, bylą. Pirmosios jo aukos – šešiolikmetė ir metais vyresnis jos kavalierius nušauti San Francisko apylinkėse. Iš viso „Zodiakas“ atėmė gyvybes 37 žmonėms. Paskutines aukas užbadė peiliu 1969 metais. „Zodiakui“, regis, patiko, kad apie jį rašoma, spėliojama, kas jis. Į tą klausimą neatsakyta. Mįslė liko mįsle, nors „Zodiakas“ nepabūgo parašyti laiško policijai, kuriame  prisipažino, kiek amerikiečių nužudė. Vieni vadino jį šaltakrauju žudiku, kiti – kliedinčiu maniaku. Yra žudikų, įsikalančių sau į galvą, vykdantys „švarinimo“misiją (žudo prostitutes, gėjus, valkatas), kitus verčia žudyti girdimi paslaptingi balsai. Dalis maniakų turi iškreiptą garbės jausmą, mano, jog kraugeriškai elgdamiesi išgarsės visiems laikais. Žiniasklaidos dėka taip ir atsitinka.

Maniakai ir socialinė aplinka

Maniakus gimdo tiek prastuomenės, tiek elito atstovai, tik pastaruosius sunkiau identifikuoti. Taip ir neaišku, ar Vengrijos grafienė Elizabeta Batory (Elizabeth Bathory, XVI amž.) iš tikrųjų maudėsi nužudytų mergaičių kraujo voniose, kad išsaugotų jaunystę, ar tai vien piktos apkalbos? Bet istorija žino nemažai atvejų apie didikų išsigimimus, pavyzdžiui, apie Mėlynbarzdį hercogą (Prancūzija), kurio pilyje buvo žudomi berniukai. Nors socialinė aplinka turi įtakos nusikalstamumui, tačiau ypač žiaurūs žudikai yra vedami į proto sutemas savo radikalios prigimties, košmariškų vizijų bei nežabojamų troškimų. Tikriausiai dalis panašių žmonių yra sergantys. Antra vertus, užslėpta liga netrukdo jiems apskaičiuoti daromus nusikaltimus, užmaskuoti kruvinus pėdsakus, ilgai išlikti nesusektiems. Narplioti jų baisius, protu nesuvokiamus nusikaltimus – šokas net policininkams, prokurorams.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Kiek planuojate išleisti pinigų kalėdinėms dovanoms?