Paveikslų sodą Bitėnuose kurs būrys skirtingų ir be galo įdomių dailininkų

2017-08-17, Saulius SODONIS

Rugpjūčio 1 dieną Bitėnuose prasidėjo Martyno Jankaus muziejaus surengtas dešimt dienų truksiantis dailininkų pleneras „Mažosios Lietuvos ženklai“. Jo metu sukurti darbai papildys nuo 2003 metų po atviru dangumi kuriamą Mažosios Lietuvos paveikslų sodą šalia muziejaus.

Šiemet paveikslus ant medinių specialiai parengtų plokščių tapys šeši dailininkai – Virgilijus Burba ir Simas Žaltauskas iš Klaipėdos, Vydmantas Mačiulis ir Tomas Rudokas atvyko iš Panevėžio, o Eimutis Markūnas bei Aira Baleišytė atstovaus Kauną.

Šiais metais plenero „Mažosios Lietuvos ženklai“ rengėjai pateikė naujovę – pirmąją dieną vyko jo atidarymas. Per eilę metų buvo atkreiptas dėmesys, kad būtų prasminga, jog pradžioje įvyktų pažintis su atvykusiais dailininkais. Taip atsirastų glaudesnis jų ryšys su vietos bendruomene, o dailininkai pažintų vietos žmones. Be to, ne vienam įdomu, iš kur atvykę dalininkai, ką jie yra jau sukūrę, kiek jie žino apie Mažosios Lietuvos kraštą.

Šiais metais į plenerą Bitėnuose atvyko patyrę dalininkai, turintys nemažos kūrybinės patirties bei sukūrę daugybę įdomių bei savitų darbų. Gal tik dar Dailės akademijos Kauno skyriuje studijuojanti Aira Baleišytė negali pasigirti tokia gausa darbų. Tačiau nors ši menininkė dar žengia pirmuosius žingsnius, tačiau jau yra įgijusi kitokios gyvenimo patirties.

Kaip sakė A. Baleišytė ji jau yra diplomuota masažo specialistė. To teko mokytis, nes ne iš karto, kaip svajojo, įstojo į Dailės akademiją. Tačiau tai suteikė naujos patirties, kuo jaunoji dailininkė labai džiaugiasi. Be to ji taip pat įvaldė ir laikinos Hena (Chna) tatuiruotės meną. Jis labai populiarus Indijoje bei daugelyje musulmoniškų kraštų. Drauge su drauge, pasivadinusios „Laukine gamta“, daro tokis laikinas tatuiruotes visiems norintiems. Bitėnus ir čia vykstantį plenerą, į kurį pateko paraginta Dailės akademijos dėstytojo E. Markūno, pavadino „tapybos atostogomis“. Antrą kursą baigusi mergina atvažiavo čia susikaupusi rimtam darbui, tačiau mano, kad Bitėnuose galės labiau duoti laisvės rankai, nei gavusi atsakingas užduotis iš dėstytojų.

Tuo tarpu Dailės akademijos Kauno skyriaus dėstytojas E. Markūnas – labai patyręs menininkas. Pasižvalgius po jo interneto svetainę, belieka stebėtis ne tik jo darbų gausa, bet ir žanrų įvairove – tapyba, instaliacijos, performansai, vitražai, video. Jo sukurtų darbų, pasirodo, galima atrasti ir Šilutėje – vitražai puošia Šilutės kultūros ir pramogų centrą bei Naujųjų apaštalų bažnyčią. Kaip sakė menininkas, savo dailės dėstytojų buvo mokamas įsigilinti į kuriamo kūrinio aplinkybes. Tad tuometinio „Šilutės baldų“ direktoriaus Antano Venckaus pakviestas sukurti Šilutės kultūros ir pramogų centrui vitražus, jis labai nuosekliai išnagrinėjo aštuoniasdešimtųjų metų pabaigoje prieinamą Mažosios Lietuvos krašto istorinę medžiagą. Ta sena patirtis palengvins darbą ir šio plenero metu.

Kitas žinomas menininkas – klaipėdietis V. Burba. Ilgą laiką jis kūrė grafiką, lino raižinius, estampus. Tad buvo kiek netikėta jį sutikti Bitėnuose, kur turės nutapyti gan didelius darbus lauko erdvėje. Į nusistebėjimą V.Burba atsakė paprasti – jam vėl kilo noras tapti „dažyviu“. Be to, pasirodė įdomu išbandyti tapybą ant medžio kitokiais nei iki tol buvo įpratęs dažais. Į šį plenerą V. Burba atvažiavo jau įsivaizduodamas, ką norės pavaizduoti – jo archyve daugybė eskizų bei ruošinių, kuriuos yra parengęs apie Mažąją Lietuvą.

Klaipėdietis  Simas Žaltauskas  Mažąją Lietuvą žino labai neblogai. Jis jau yra nutapęs daug šio krašto statinių bei objektų. Dailininkas pasakojo, kad iškirtinai kuria tik iš natūros. Vienas įsimintiniausių darbų – Plikių bažnyčia – buvo tapomas žiemą sningant. Antradienį, iš karto po plenero atidarymo, jis jau spėjo nuvažiuoti į Panemunę, iš kur po keleto valandų atsivežė darbą apie du krantus. Klaipėdietis sakė, kad viskas gyvenime laikina, todėl akimirkos fiksavimas yra labai svarbus. Jis, kaip ir V.Burba, yra Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dėstytojas. Be to, dar dirba ir Klaipėdos muzikiniame teatre. O ir su giminėmis laiko bites – labai mėgsta medų.

Plenere dalyvaujantys dalininkai iš Panevėžio V. Mačiulis ir T. Rudokas – duonai užsidirba mokytojaudami. Kaip sakė V. Mačiulis, labai seniai jam yra tekę dalyvauti dailės mokytojų surengtame plenere Rusnėje. Tad šiek tiek apie krašto skirtybes nuo Aukštaitijos įsivaizduoja. Tuo tarpu Panevėžio dailininkų skyriaus pirmininkas T. Rudokas nedaug apie Mažąją Lietuvą žino. Tad džiaugiasi galimybe čia pabūti ir pabandyti perteikti čia pastebėtus Mažosios Lietuvos ženklus. Jis sakė, kad atvažiavo jau lyg ir numatęs, ką darys, bet nuo atvykimo į Bitėnus vis iš galvos neišeina čia kolonijomis gyvenantys gandrai…

Tokie pirmieji įspūdžiai ir Mažosios Lietuvos paveikslų sodo naujų darbų kūrėjų potyriai. Netrukus jų laukia išvyka į Šilutę, Rusnę bei pamarį. Plenero rengėjai dailininkams ne tik suteikė galimybę čia kurti, bet ir parodys šio krašto įžymybes bei patraukliąsias vietas. Plenero „Mažosios Lietuvos ženklai“ pabaiga ir naujų Paveikslų sodo po atviru dangumi darbų pristatymas suplanuotas „Sueigos pas M. Jankų“ metu. Ji rengiama rugpjūčio 11 dieną.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!