90-metė stebino savo atmintimi

2017-09-12, Lijana JAGINTAVIČIENĖ

Kiekvieną rudenį įprastai džiaugiamės metų derliumi. Kad jis būtų geras, įdedame daug darbo ir širdies. Ir nors kartais trukdo vėjai ar lietūs, vis tiek rudenį skaičiuojame derlių, juo džiaugiamės. Kad ir koks jis yra, bet tai vienerių metų derlius… O kiek jo sukaupta per visus gyvenimo rudenius! Tęsdami gražią tradiciją, dosniu mūsų krašto žmonių gyvenimo metų aruodu vėl pasidžiaugėme aplankę Stefaniją Venslauskienę, kuriai rugsėjo 7-ąją sukako 90 metų.

Pokario metai buvo sunkūs

Puikiai nusiteikusi senolė susirinkusiuosius  sutiko su  šypsena. Nors sveikata jau ne tokia kaip jaunystėje, sunku vaikščioti, ponia Stefanija nesiskundžia ir džiaugiasi, kad yra šviesaus proto ir noriai bendravo su atėjusiais ją pasveikinti.

Spalvingos gyvenimo brandos šventės proga jubiliatę sveikino Šilutės rajono savivaldybės atstovai, artimieji bei Šilutės senelių globos namų kolektyvas. Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis linkėjo sveikatos. Jie pasidžiaugė, kad močiutė atrodo puikiai, yra mylima artimųjų bei gerbiama Šilutės senelių globos namų bendruomenės. Šios įstaigos vadovė Evelina Balandė taip pat negailėjo gerų žodžių apie globojamą senjorę.

Moteris gimė Kapstatų kaime, Endriejavo apylinkėje. Šeimoje augo aštuoni vaikai – du broliai ir šešios sesės. Jubiliatė buvo vyriausia. „Tėvas dirbo kolūkyje, o mama šeimininkavo namuose, rūpinosi būriu atžalų. Vaikystė buvo labai sunki. Pokario metai. Nors daug vargome, bet užaugome protingi ir darbštūs. Gyvenome santarvėje. Tik 2015 metų rugpjūčio 17 dieną užklupo nelaimės – mirė brolis. Po metų Anapilin iškeliavo sesuo. Dabar viduriniųjų nebeturiu. Likome gyvi trys nuo galo ir trys nuo pradžios. Dabar beveik visi yra 80 metų. Tik jauniausiesiems broliui ir sesei dar tiek nėra“, - pasakojo pašnekovė. Ji puikiai prisimena kiekvieną  svarbią datą. Tai itin stebino susirinkusiuosius.

Svajojo būti pedagoge

Nuo vaikystės ponia Stefanija svajojo apie pedagogės darbą. Todėl stengėsi mokytis. Baigusi Endriejavo pradinę, mokslus tęsė Švėkšnoje, vėliau mokslo šaknis krimto ir Rietave. Po to įstojo į pedagoginę švietimo įstaigą, kuri buvo Klaipėdoje. Tačiau mokslų nebaigė – neturėjo tam pakankamai lėšų. Būdama 26-erių, pradėjo mokytojauti. Pirmoji darbovietė buvo netoli gimtinės – Endriejavo septynmetė mokykla. Vėliau pedagogės darbus tęsė Šlepščikuose.  Mokė pradinukus. Buvo griežta, bet teisinga ir gera mokytoja. Tai liudija tai, kad iki šiol sulaukia sveikinimų gražiausių metų švenčių, Mokytojo dienos proga iš buvusių savo mokinių. Ne kartą ugdymo įstaigų vadovai džiaugėsi, kad ji gerai išmoko vaikus pagrindinių dalykų. Mokytojos duoną valgė net 34-erius metus. „Anksčiau vaikai buvo ramesni. Klasėje girdėdavosi, net kaip musė skrenda. Dabar jie mokytojo nebrangina“, - įsitikinusi senjorė.

Laukia atvažiuojančių vaikų

„1952 metais birželio 22 dieną buvo pusseserės vestuvės. Čia ir susipažinau su savo vyru.  Po metų,  t. y. 1953-ųjų spalio 10-ąją ištekėjau. Mano vyras buvo labai geras, rūpestingas ir nekonfliktiškas. Dirbo vairuotoju“, - pasakojo senjorė. Vestuves atšoko būdama 26-erių, o jos antrajai pusei buvo 22-eji. Pasak S. Venslauskienės, nėra jokio skirtumo, koks metų skirtumas tarp sutuoktinių, svarbu, kaip jie sutaria, randa bendrą kalbą. Susilaukė Venslauskai dviejų sūnų – Algirdo, kuris gyvena Lenkijoje,  ir Kęsto, kuris įsikūręs Vokietijoje.  Jos brangiausias turtas - keturi anūkai bei viena proanūkė.

Į Šilutę moteris atvyko 2009-aisiais kovo 10 dieną pas seserį Onutę Šiaulitytę. Viešėdama susitvarkė dokumentus, kad toliau galėtų gyventi Šilutės senelių globos namuose. Šioje gyvenimo stotelėje ji ir dabar.  „Mano gimtasis namelis liko atmintyje su įlinkusiu stogu. Jis buvo statytas tais pačiais metais, kai aš gimiau. Gera man senelių namuose. Visada labai laukiu atvažiuojančių savo vaikų. Kasmet du kartus aplanko – pavasarį ir rudenį. Senelių namuose jaučiuosi mylima. Čia labai geri darbuotojai. Apskritai, draugų daug neturėjau. Kuo daugiau jų, tuo daugiau apkalbų. O „pletkininkai“ man nepatinka“, - tęsė pašnekovė.

Klausėme jubiliatės - kokia ilgo gyvenimo paslaptis? Ji recepto neturėjo, tik teigė, kad stengėsi gyventi teisingai, nesipykti, daug judėti. Anot jos, jei turėtų burtų lazdelę, nieko savo gyvenime nekeistų – mokytojautų, augintų vaikus, nes visada buvo laiminga. Svečius išlydėdama, senolė padėkojo už sveikinimus. Jautėsi, kad, sulaukus tokio garbingo amžiaus,  dėmesys ir bendravimas yra itin malonūs ir svarbūs. O šypsena 90-metės veide išduoda, kad šalia esančių žmonių bei artimųjų šilumos ir meilės ilgaamžei tikrai nestinga.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

Redakcija2017-09-14
Jei norite, kad jūsų artimą žmogų garbingo jubiliejaus proga pasveikintų valdžia, turite patys kreiptis į seniūnijos, kurioje gyvenate, socialinę darbuotoją arba į Šilutės savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
? 2017-09-14
Gal reikia pranešti. Pasidomekite Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Klausimas2017-09-14
Kokiais kriterijais atrenkami senoliai sveikinimui,nes sveikinami ne visi. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
? 2017-09-13
O gal pati senuole pareiškė norą su jais nusifotografuoti. Juk tokia proga būna tik kartą gyvenime, kai sueina 90! Sėkmės jubiliatei Komentaras patinka Komentaras nepatinka
vakar kaimynei buvo 90 m tai ko tiek klerkų pasifotkint nesubėgo ar čia jų toks tėra darbas 2017-09-13
nesuprantu šitokio dėmesio reikia šiem ponuliam ar senoliai Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar palaikote medikų sprendimą kovoti dėl oresnės ateities ir darbo sąlygų?