Švėkšna pradėjo Lietuvos šimtmečio minėjimo iškilmes

Taip, ko gero, vienoje iš pirmųjų vietų Lietuvoje prasidėjo moderniosios Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo renginiai. Paminklo signatarui Švėkšnoje atidengimas užbaigė prieš gerą savaitę Šilutės rajone prasidėjusią šių iškilmių pradžią. 

Švėkšniškiams pasiūlius, o Savivaldybės darbuotojams bei vadovams pritarus, buvo surengtas simbolinis 1918 metų Nepriklausomybės akto žygis per visą rajoną. Rugsėjo 8 dieną jis prasidėjo Stemplėse, K. S. Šaulio gimtinėje. Nuo to laiko per savaitę Nepriklausomybės akto kopija apkeliavo visą Šilutės rajoną. Žygeiviai jį nešė rankose, vežė arkliais, dviračiais, plukdė laivais bei visaip kitaip perdavinėjo iš rankų į rankas. Jo sutiktuvėse dalyvavę žmonės pasirašinėjo jame, taip įsimažindami tapo istorijos dalimi. Galų gale šį apie pusantro metro ilgio dokumentą, su daugybės žmonių parašais šeštadienį, paminklo atidengimo iškilmėse, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis amžinam saugojimui perdavė Šilutės rajono savivaldybės merui Vytautui Laurinaičiui bei Savivaldybės administracijos direktoriui Sigitui Šepučiui.                    

O šeštadienį paminklo atidengimo iškilmės prasidėjo moksline konferencija, skirta Vasario 16-tosios akto signatarui, prelatui K. S. Šauliui. Labai simboliška, kad ji vyko jo vardu pavadintoje Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos aktų salėje. Taip ji buvo pavadinta 2012 metais, pagerbiant garbųjį kraštietį. Iškilmėse tuomet dalyvavo jo giminaitis Vacys Šaulys, atvykęs iš JAV. Per fondą „Saulys fundation“ jis bei kiti asmenys remia šią mokymo įstaigą, skatina mokinius. Apie tai konferencijos metu papasakojo šios mokyklos mokytoja Daiva Vileikienė savo pranešime „Signataro K. S. Šaulio atminimo įprasminimas Švėkšnos „Saulės“ gimnazijoje.                

Pranešimą apie signatarą K. S. Šaulį skaitė monografijos autorius istorikas Algimantas Katilius. Apie istorikų signatarams skirtus tyrimus ir darbus papasakojo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Ji gimnazijai perdavė ir visą paketą knygų. Labai įdomu buvo klausytis ir sužinoti apie prelato K. S. Šaulio gyvenimą Šveicarijoje, kur po karo, padedamas kito signataro Jurgio Šaulio, jis apsigyveno.

Apie tai labai gražiai papasakojo Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Kaspersen. Iš pasakojimo buvo įdomu sužinoti apie mažai girdėtą pokarinę Šveicariją, kuri tuomet nebuvo labai dėkinga karo pabėgėliams. Bet tuomet ten apsigyvenę bei vėliau įsitvirtinę lietuviai susibūrė į bendruomenę, kuri leido net laikraštį. Retame jo numeryje nebūdavo spausdinama prelato minčių. O tremtyje signataras labai pergyveno dėl Lietuvos okupacijos ir visą laiką tikėjo, kad ji vėl taps laisva. Jis kvietė visus susitelkti ir vieningai dėl to dirbti. Vėliau vienybės mūsų dabartiniame gyvenime pasigedo ne vienas kalbėjęs ir konferencijoje, ir paminko atidengimo metu. J. Kaspersen atvežė ir lauktuvių: tik šiai šaliai būdingų saldumynų, aukštai Alpių kalnuose augantį edelveisą bei Šveicarijos lietuvių fotografijos parodą. 

Po konferencijos susirinkusieji pajudėjo į Švėkšnos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią, kur vyko iškilmingos mišios. Procesijoje dalyvavo ir didelis būrys kunigų. Šventę pagerbė ne tik Telšių vyskupas dr. Jonas Boruta SJ, vyskupas koadjutorius Kęstutis Kėvalas, bet ir Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas. Jis ir aukojo iškilmingas mišias.

Raiškiu žodžiu trispalvėmis bei seniūnijų vėliavomis pasipuošusią procesiją prie paminklo pasitiko aktorė Virginija Kochanskytė. Ji pakvietė paminko iniciatorių bei jo fundatorių prelato K. S. Šaulio giminaitį, klaipėdietį Vytautą Lygnugarį, paminklo autorių, Lietuvos nacionalinės premijos laureatą, skulptorių Arūną Sakalauską, Šilutės r. savivaldybės merą V. Laurinaitį, Švėkšnos seniūną A. Šeputį bei į šias iškilmes atvažiavusią europarlamentarę Laimą Andrikienę perkirpti paminklo atidengimo juostelę. Netrukus paminklą Nepriklausomybės akto signatarui K. S. Šauliui pašventino Telšių vyskupas koadjutorius K. Kėvalas.

Prie paminklo kalbėjo europarlamentarė L. Andrikienė, Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Eugenijus Gentvilas, politikas Vygaudas Ušackas, J. Kaspersen padėjo iš Šveicarijos parvežtą gėlių puokštę. Žodis taip pat buvo suteiktas ir garbingo amžiaus prelatą menančiam Pranui Lomsargiui, kuris keliais žodžiais pasidalino atsiminimais. 

Po to būta padėkų – meras V. Laurinaitis dėkojo paminką Švėkšnai dovanojusiam  V. Lygnugariui bei skulptoriui A. Sakalauskui. V. Lygunugaris dėkojo visiems padėjusiems atlikti būtinas procedūras ir pastatyti paminklą.

Į iškilmes susirinko daugybę prelato, Nepriklausomybės akto signataro K. S. Šaulio giminaičių iš jo plačios giminės.