„Metų ūkio 2017“ nugalėtojai – Rima ir Valdas Bernotai iš Galzdonų

2017-10-04, KĘSTUTIS JOČYS

„Metų ūkio“ rinkimuose seniūnijos galėjo pateikti po vieną ūkį – pretendentą, kuris sėkmingai plėtoja konkurencingą žemės ūkį, atsižvelgdamas į ekologinius reikalavimus. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Šepučio patvirtinta vertinimo komisija, kuriai vadovavo Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis aplankė ir įvertino aštuonis ūkius. Trims geriausiems bus išdalinta 450 eurų piniginė premija.

Pradėjo nuo dviejų karvučių

Tai ne pirmas Rimos ir Valdo Bernotų pelnytas apdovanojimas. Prie įėjimo į sodybą kabo pritvirtinta iškaba „ Geriausias 2016 m. pienininkystės ūkis“. Taip jų triūsą praėjusiais metais įvertino Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyrius. O iki šių garbingų apdovanojimų buvo ilgas kelias. Kai 1994 m. nusipirko nedidelį namą, kuris buvo šalia Rimos tėvų sodybos, įsigijo ir dvi karvutes kurių kiekis kasmet vis didėjo. Ji tuo metu dar dirbo parduotuvėje, vėliau atidarė ir savąją. Čia ir susipažino su  būsimuoju vyru Valdu. Prasidėjus sodybų tuštėjimo metui, nebeliko ir pirkėjų, todėl parduotuvę teko uždaryti.

Viskas padaryta savo rankomis ir užsispyrimu

Ūkis buvo įregistruotas 2002 m., o šiuo metu pievose ganosi 150 galvijų su prieaugliu, tarp jų ir 60 melžiamų karvių. Produkciją iš jų superka AB „Žemaitijos pienas“. Nors ūkis tikrai nemažas, darbininkus ūkininkai samdo tik išimtinais atvejais - visa kita stengiasi nuveikti patys. O darbų netrūksta – rytiniam melžimui reikia keltis jau 4 val. ir skubėti į aikštelę. Visas procesas užtrunka apie 2,5 val. Reikia suspėti, nes jau apie 7 val. ryto pasirodo pienovežis. Kasdien jis iš ūkio paima apie toną pieno.

Nors abu žemdirbystės mokslų nestudijavo, viską pasiekė savo triūso ir užsispyrimo dėka. Kaip sakė Valdas, ir technika gesdavo, ir kitų bėdų netrūko, bet iš klaidų mokėsi ir ėjo į priekį.. Šiuo metu ūkyje – 4 traktoriai, šieno vyniotuvas, kiti ūkio darbams reikalingi padargai. Kombaino neturi, nes pastaruoju metu grūdinių kultūrų neaugina, nes, jų skaičiavimu, pigiau yra grūdus pirkti nei auginti patiems. Jei ne ES parama viso to ūkininkai tikrai neturėtų. Jie du sykius dalyvavo projektuose ir abu kartus sėkmingai. Tačiau prieš tai viską gerai pasvėrė, atsisakė bankų ir kredito unijų paskolų, kurie prašė didelių palūkanų, o pasirinko tarpininkais vadybininkus, kurių pasiūlymai buvo priimtinesni ir neapsiriko.

Akį patraukia sodybos dydis ir tvarka

Sustojus prie Senvagės gatvės 3 -iuoju numeriu pažymėto namo, į kiemą veda akmenimis grįstas arkinis tiltelis, o, pravėrus metalinius vartelius, akį patraukia didžiulis, trinkelėmis grįstas kiemas su čiurlenančiu vandens baseinėliu, metalinėmis skuptūromis, dekoratyviniais medeliais, pavėsine, pirtimi, gyvenamuoju namu ir sulig galine tvora stovinčiais ūkiniais pastatais. O visa tai  „išdėliota“ beveik 25 arų plote. Aplink sodybą driekiasi jų laukai, kuriuose ganosi galvijai. Aplink užliejamos pievos, už puskilometrio – Nemunas ir pasieniečių kaimynystė, su kuriais gerai sutariama. Susėdus pokalbiui pavėsinėje, Rima ir Valdas sakė, kad ūkis, ypač pienininkystės, savotiškai pririša žmogų prie namų. Išvykti pailsėti, paatostogauti ilgesniam laikui nėra galimybių, na, nebent dienai, esant neatidėliotinam reikalui – juk reikia prašyti pagalbos o kaimynams ir savų darbų netrūksta. Dvynukės dukterys Dovilė ir Gintarė jau išsikraustė į sostinę – viena įsigijo interjero dizainerės specialybę, kita dar studijuoja teisę ir paraleliai jau dirba. Paklausta, ar nors viena iš jų žada grįžti į gimtinę, Rima teatsakė: „Gyvenimas parodys“.

Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys sakė, kad Galzdonų kaimas – tai savotiška seniūnijos oazė, kurioje gyvena darbštūs sodiečiai ir nė vieno ūkio jis negalėtų išskirti. Tai visiška priėšingybė kitam, Kavolių kaimui, kurio gyventojai nerodo jokių pastangų ir gyvena nuo pašalpų iki pašalpų. Seniūno nuomone, svarbiausias yra tarpusavio supratimas ir sutarimas, o padėti ūkininkams ne ką ir teišgali, jie patys dažnai padeda seniūnijai. Kalbant apie ateities perspektyvas, R. Bernotas optimizmu netryško: „Kaimas be ateities“, o jo žmona Rima užsiminė apie kelių sutvarkymą. Kartu pas ūkininkus lankęsis Kaimo reikalų skyriaus vedėjas P. Budvytis sakė, kad vizija šiokia tokia yra: „Iki 2023 m., pasinaudojus ES ir kitomis lėšomis, sutvarkyti (išasfaltuoti) visus šalies rajoninius kelius“.

II vietą „Metų ūkio 2017“ konkurse vertinimo komisija paskyrė Birutės ir Kęstučio Žvirblių (Žemaičių Naumiestis), III – Laimutės ir Kazio Srugių (Paleičiai) ūkiams. Visi laureatai bus apdovanoti rugsėjo 30 d. (šeštadienį) Žemaičių Naumiestyje Mykolinių šventės metu.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?