Šilutėje paminėta Tarptautinė kurčiųjų diena

2017-11-01, KĘSTUTIS JOČYS

„Smagu draugų būry“ – su tokiu šūkiu į Šilutės kultūros ir pramogų centrą spalio 25 –ąją rinkosi Lietuvos kurčiųjų draugijos rajono skyriaus nariai ir svečiai.

Renginio pradžia – su geros nuotaikos užtaisu

1938 m. kovo 24 d. prasidėjo Lietuvos kurčiųjų draugijos istorija, o 2018 m. kovą Vytauto Didžiojo Universitete vyks LKD 80 – mečio minėjimas. Draugija jau 25 metus yra pasaulinių, 10 metų Europos kurčiųjų organizacijų narė, o nuo 1995 m. pradėta minėti ir Tarptautinė kurčiųjų diena. Konferencijų salėje laisvų vietų nebuvo. Be draugijos narių minėjime dalyvavo ir svečiai iš įstaigų, turinčių sąsajų su kurčiaisiais: savivaldybės, vaikų darželio „Ąžuoliukas“, centro „Diena kitaip“, klubo „Diabeto ABC“, Klaipėdos realibitacijos centro atstovai.

Renginyje buvo ne tik teikiami padėkos raštai, suvenyrai, gėlės, bet ir skambėjo imitacinės dainos gestų kalba, kurias atliko svečiai iš Kauno ir Klaipėdos. Susirinkusius sveikino Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Vytautas Pivaras ir viceprezidentas Kęstutis Vaišnoras. „Tai mūsų diena. Girdintys tokios dienos neturi, o mes turim, todėl ir šypsomės, nes ši diena vienija žmones. Mes norim parodyti, kad esame, kad turime ne tik savų problemų, bet ir švenčių“, – sakė svečiai. Savo kūrinių, pagamintų iš stiklo moliravimo technika, pavyzdžius per video projektorių pristatė buvęs šilutiškis, dabar Kaune gyvenantis ir kuriantis menininkas Paulius Jurjonas.

Pranešimai ir ataskaitos

Draugijos prezidentas gestų kalba su vertėjos pagalba pirmiausia uždavė retorinį klausimą – kam iš viso buvo reikalingas draugijos įkūrimas, kuri tuo metu vadinosi kurčiųjų ir nebyliųjų globos draugija. Pirmiausia, sueiti į būrį, imti bendrauti ne tik tarp savęs, ginti savo teises ir ieškoti paramos būdų. Pranešėjassusirinkusius supažindino su dabartine draugijos veiklos struktūra ir veiksmais, kurie apjungiami į keletą sąvokų (iššūkiai, patirtis, dalyvavimas, siūlymai, savanorystė, bendradarbiavimas, laikas) ir turi tarpusavio ryšį. Anot V. Pivaro, draugija jau gali džiaugtis pasiektais rezultatais: gestų kalbos įteisinimu, realibitacijos centrų sukūrimu, bendradarbiavimu su vertėjų asociacija, vis plačiau teikiama kompensuojamosios technikos ( šviesos, klausos aparatų, telefonų) paslauga, kasmetiniais meno festivaliais. Taip pat tobulinama telefoninė šviesos skambučio paslauga, norint išsikviesti pagalbą 112.

Skyriaus pirmininkė Danutė Tumaitienė sakė, kad, kad prieš dešimtmetį, kai pradėjo ši darbą, skyriuje buvo 26 nariai, o dabar jų būrys išaugo iki 56. Bendruomenė yra stipri ir vieninga: rašomi projektai, sulaukiama paramos. Tačiau, anot pirmininkės, daug lėšų  „suvalgo“ medicininės paslaugos, įvairios teismų išlaidos. Didelė problema – užimtumas. Žmonės nenori būti tik pašalpų gavėjais, o nori dirbti, kad galėtų patys išlaikyti save ir savo šeimas. Tačiau darbdaviams kurtieji kaip rakštis – dėl kalbos barjero ir darbų saugos. Tačiau ir šioje srityje yra pragiedrulių. Per Darbo biržą pavyko įdarbinti 7 asmenis, keturi savanoriai talkino F. Bajoraičio bibliotekos renginiuose. Skyriuje yra žinomų sportininkų,  kiti dalyvavo žūklės varžybose, grupė buvo nuvykusi į Seimą, aplankė Trakus, Kauno zoologijos sodą. „Labai daug priklauso nuo jūsų pačių aktyvumo, nes patys esate savo likimo šeimininkai“, - sakė D. Tumaitienė.

 


Foto galerija

Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar palaikote medikų sprendimą kovoti dėl oresnės ateities ir darbo sąlygų?